Įvadas

Šiame dokumente pateikiamas preliminaraus žmogaus veiklos poveikio vertinimo rezultatai, kuriais identifikuojami probleminiai (rizikos) ar galimai probleminiai (potencialiai rizikos) vandens telkiniai, jų galimos priežastys ir preliminarūs taršos sumažinimo poreikiai tais atvejais, kai problemą sukelia perteklinė tarša. Čia pateikiama informacija apie vertinimo metodiką ir pagrindinius apibendrintus rezultatus visiems vandens telkiniams. Detalesnė informacija apie kiekvieną probleminį ar galimai probleminį ežerą ar tvenkinį pateikiama šio dokumento prieduose. Atkreipiame dėmesį, kad dar nevisuose vandens telkiniuose atliktas pilnas integruotas ekologinės būklės vertinimas, todėl šiuo darbu identifikuotų rizikos ir potencialiai rizikos vandens telkinių skaičius gali būti ženkliai didesnis, negu bus galutiniame variante. Iš įvairių šaltinių rinkdami papildomą informaciją iš visos šios imties ežerų bus sudarytas, tikėtina, trumpesnis tik rizikos vandens telkinių sąrašas.

1. Vertinimo metodika

Analizuota 357 ežerų ir tvenkinių, pagal Vandens įstatymą ir jo poįstatyminius aktus atitinkančių vandens telkinių apibrėžimą, situacija. Vandens telkiniai buvo priskiriami rizikos, potencialiai rizikos, ne rizikos, labai pakeistiems ir dirbtiniams vandens telkiniams. Rizikos telkinių priskyrimui svarbiausias rodiklis buvo vandens ekologinės būklės už 2014-2018 m. periodą vertinimo rezultatai - jeigu telkinys pateko į vidutinės, blogos ar labai blogos ekologinės būklės klasę, jis automatiškai buvo priskiriamas rizikos grupei. Toliau jau buvo aiškinamasi rizikos priežastys, naudojant įvairius galimą reikšmingą neigiamą žmogaus veiklos poveikį charakterizuojančius rodiklius. Buvo ieškoma tinkamų rodiklių, reprezentuojančių sutelktąją, pasklidąją, vidinę (praeities) taršą ir hidromorfologinius (fizinius) poveikius. Tais atvejais, kai valstybinio monitoringo duomenų 2014-2018 m. nebuvo ar jų nepakako galutiniam būklės įvertinimui, buvo vandens telkinių problemiškumo vertinimas atliktas vadovaujantis tik žmogaus veiklos poveikio rodikliais bei 2010-2013 m. valstybinio monitoringo rezultatais, tačiau šiuo atveju galimai probleminiai vandens telkiniai traktuoti kaip potencialiai rizikos telkiniais.

Pasklidosios taršos reikšmingas poveikis ežerams ir tvenkiniams buvo vertinamas analizuojant vandens telkinių baseinų žemėnaudą ir pasėlius, jų atskirus tipus ar jų grupes, ieškant kurie iš jų gerai koreliuoja su bent vienu iš stebimų fizikinių-cheminių vandens kokybės parametrų. Nustačius gerą koreliaciją, pagal nustatytą tiesinį arba netiesinį (nustatytą LOESS glodninimo metodu) ryšį nustatytos apytikrės ribinės atitinkamų žemėnaudos ir pasėlių grupių užimamo procento baseine vertės, ties kuriomis atitinkamų vandens kokybės parametrų geros ekologinės būklės kriterijai buvo viršijami. Šios ribinės vertės reprezentavo ribą, ties kuria prasideda reikšmingas poveikis ežerams ir tvenkiniams. Jeigu ši riba atitinkamam vandens telkiniui yra viršijama, ir ekologinė būklė tiek pagal atitinkamą parametrą, tiek bendrai pagal monitoringo duomenis neatitinka geros būklės, vandens telkinį siūloma laikyti rizikos vandens telkiniu dėl pasklidosios taršos poveikio. Nesant 2014-2018 m. monitoringo duomenų ar/ir ekologinės būklės įvertinimo, šią ribą peržengęs vandens telkinys siūlomas priskirti potencialiai rizikos vandens telkiniams dėl pasklidosios taršos poveikio. Visais kitais atvejais vandens telkinys dėl pasklidosios taršos poveikio nėra laikomas rizikos telkiniu. Koreliuojančių žemėnaudos tipų ir pasėlių grupės, įskaitant ‘intensyvių’ (potencialiai taršiausių) pasėlių grupę, išskirtos vadovaujantis prieš tai Aplinkos apsaugos agentūros atliktoje ežerų situacijos analizėje naudota metodika.

Papildomai analizuotas matematinio modeliavimo SWAT modeliavimo sistema būdu gautų į ežerą ar tvenkinį iš baseino patenkančio vandens vidutinės azoto koncentracijos ryšys su bendro azoto koncentracijomis ežeruose, analogiškai nustatant kritines vertes, kurias peržengus bendro azoto koncentracijos paprastai tampa didesnės nei leistina pagal geros būklės apibrėžimą. Tokiu būdu rizikai ar potencialiai rizikai dėl pasklidos taršos identifikuoti pagal atitinkamą vandens kokybės parametrą užtekdavo, kad bent vienas kriterijus būtų peržengtas - arba pagal pasėlius (‘intensyvius’ ar visus), arba pagal žemėnaudą (konkrečiau - ariamą žemę arba visą žemės ūkio žemę), arba pagal į vandens telkinį iš baseino patenkančio vandens vidutinę azoto koncentraciją.

Taip pat analogiškai analizuoti pasėlių, žemėnaudos ryšiai su biologiniais ir hidromorfologiniais kokybės elementais priimant prielaidą, kad tiesioginis pasėlių ir žemėnaudos ryšys su fizikiniais-cheminiais kokybės elementais ežeruose ne visada ryškus dėl ežerų ekosistemos skirtumų nuo upių. Ežeruose, ypač gilesniuose, teršalai linkę kauptis ir kurį laiką jie per išaugusias koncentracijas gali nepasireikšti. Taip gali būti ir dėl to, kad padidėjęs maistinių medžiagų kiekis gali būti iškart asimiliuojamas pakrantės ir vandens masės augmenijos, o per juos - ir biotos (žuvų, bestuburių ir kt.).

Aukščiau aprašytu būdu nustatyti tokie kriterijai reikšmingai pasklidąjai taršai indikuoti:

  • Ariamos žemės dalis > 56.99 % (jeigu yra/tikėtina azoto problema vandens telkinyje)
  • Iš baseino patenkančio vandens vidutinė bendro azoto koncentracija > 2.09 mgN/l
  • Ariamos žemės dalis >= 43 % (1 tipo ežeruose/ tvenkiniuose, jeigu yra/tikėtina BDS7 problema vandens telkinyje)
  • Visos žemės ūkio žemės dalis >= 78 % (1 tipo ežeruose/ tvenkiniuose, jeigu yra/tikėtina BDS7 problema vandens telkinyje)
  • Ariamos žemės dalis >= 29.5 % (jeigu ežerų hidromorfologinis indeksas ir bent 1 biologinis kokybės elementas neatitinka geros būklės)
  • Ariamos žemės dalis >= 29.5 % (jeigu ežerų žuvų indeksas neatitinka geros būklės)
  • ‘Intensyvių’ pasėlių dalis >= 20 % (jeigu yra/tikėtina azoto problema vandens telkinyje)
  • ‘Intensyvių’ pasėlių dalis >= 19 % (1 tipo ežeruose/ tvenkiniuose, jeigu yra/tikėtina vandens skaidrumo problema vandens telkinyje)
  • ‘Intensyvių’ pasėlių dalis >= 14.5 % (2-3 tipo ežeruose/ tvenkiniuose, jeigu yra/tikėtina vandens skaidrumo problema vandens telkinyje)
  • ‘Intensyvių’ pasėlių dalis >= 7 % (jeigu ežerų žuvų indeksas neatitinka geros būklės)
  • ‘Intensyvių’ pasėlių dalis >= 3 % (jeigu ežerų hidromorfologinis indeksas ir bent 1 biologinis kokybės elementas neatitinka geros būklės)
  • Visų pasėlių dalis >= 61 % (jeigu yra/tikėtina azoto problema vandens telkinyje)
  • Visų pasėlių dalis >= 54 % (1 tipo ežeruose/ tvenkiniuose, jeigu yra/tikėtina vandens skaidrumo problema vandens telkinyje)
  • Visų pasėlių dalis >= 61 % (2-3 tipo ežeruose/ tvenkiniuose, jeigu yra/tikėtina vandens skaidrumo problema vandens telkinyje)
  • Visų pasėlių dalis >= 45 % (jeigu ežerų žuvų indeksas neatitinka geros būklės)
  • Visų pasėlių dalis >= 36 % (jeigu ežerų hidromorfologinis indeksas ir bent 1 biologinis kokybės elementas neatitinka geros būklės)

Dalies ežerų ir tvenkinių baseinai nėra išskirti, todėl nebuvo įmanoma suskaičiuoti jų baseinų žemėnaudos charakteristikų, jas susieti su vandens kokybės elementais ir taip identifikuoti, ar atitinkamą telkinį reikšmingai veikia pasklidoji tarša. Tokiais atvejais pasinaudota praeito laikotarpio UBR planų vertinimais - jeigu tuose UBR atitinkamiems telkiniams identifikuota pasklidosios taršos rizika, ji kaip veiksnys identifikuota ir šiuo atveju.

Sutelktosios taršos reikšmingas poveikis ežerams ir tvenkiniams buvo vertinamas vadovaujantis metodika, naudota Aplinkos apsaugos agentūros neseniai atliktoje vykdant sutelktosios taršos šaltinių poveikio visiems šalies vidaus vandenims (upėms, ežerams ir tvenkiniams) vertinimą. Papildomai šiam tikslui analizuoti oficialių maudyklų bakteriologiniai 2014-2019 m. duomenys, kaupiami Sveikatos mokymų ir ligų prevencijos centre. Galimos problemos dėl sutelktos taršos identifikuotos tais atvejais, kai bent vieno bakteriologinio rodiklio daugiametis vidurkis arba maksimali vertė viršijo nustatytas jiems ribines vertes. Tokiais atvejais rizikos dėl sutelktosios taršos vandens telkiniai identifikuoti tuomet, kai, nors pagal kitus kriterijus telkinys nebuvo laikomas reikšmingai veikiamu sutelktosios taršos, telkinio baseine būdavo bent vienas oficialus į Aplinkos apsaugos agentūros duomenų bazę įtrauktas nuotekų išleistuvas. Kai tokių išleistuvų nebūdavo arba kai jiems esant iki šiol buvo nustatyta tik potenciali sutelktosios taršos rizika, vandens telkiniai priskirti potencialiai rizikos vandens telkiniams. Potenciali rizika nustatyta ir tuomet, kai neatitinkantis geros būklės telkinys pasižymėdavo bakteriologinių rodiklių vertėmis, sudarančiomis bent pusę atitinkamos ribinės vertės.

Vidinės taršos galimas reikšmingas poveikis buvo identifikuojamas vadovaujantis bendro fosforo tyrimų 2014-2018 m. vandens paviršiuje ir priedugnyje rezultatais, kai nėra 2014-2018 m. paviršiaus duomenų - 2010-2013 m. bendro fosforo tyrimų paviršiuje rezultatais, taip jei nėra arba priedugnio arba paviršiaus 2014-2018 m. bendro fosforo tyrimų duomenų - ir informacija apie rizikos vandens telkinių identifikavimą dėl vidinės taršos praeitame antrajame UBR valdymo planų rengimo cikle.

Pradžioje ieškota ryšio tarp bendro fosforo koncentracijų priedugnyje ir paviršiuje, siekiant išsiaiškinti, ar šiltuoju sezonu priedugnyje “užrakintas fosforas” visgi daro kažkokią įtaką vidutinei metinei bendro fosforo koncentracijai paviršiuje, ar ne. Ryšys nustatytas tik 2 tipo ežeruose ar tvenkiniuose, nes sekliuose telkiniuose skirtumų nebūna, o giliuose ežeruose paviršiuje geros būklės neatitikimų pagal bendrą fosforą nenustatyta. Žvelgiant į duomenų pasiskirstymą ekspertiniu sprendimu priimta 0.15 mgP/l priedugnio fosforo koncentracijos riba, ties kuria perteklinis anaerobinėmis sąlygomis išsiskiriantis priedugnio fosforas formuoja vidinę taršą, reikšmingai neigiamai veikiančią vandens telkinio ekologinę būklę. Tikėtina, kad šiuo atveju priedugnyje susikaupia pakankamai perteklinės dėl žmogaus veiklos poveikio susiformavusios lengvai skaidomos organikos, iš kurios išsiskiria pakankamas kiekis fosforo, kad per ežero sluoksnių persimaišymų laikotarpius (rudenį ir pavasarį) į paviršių iš dugno perneštas fosforas reikšmingai neigiamai įtakotų ežero ekosistemą. Žemiau pateikiami paveikslėliai, iliustruojantys priedugnio fosforo koncentracijų pasiskirstymą, jų sąryšį su fosforo koncentracijų geros būklės kriterijų viršijimu paviršiuje ir siūlomą ribinę vertę vidinei taršai indikuoti.

Kriterijų reikšmingai vidinei (praeities) taršai indikuoti apibendrinimas:

  • Bent vienas atvejis kai priedugnio fosforas >= 0.15 mgP/l; ir telkinys neatitinka geros būklės pagal bendrą fosforą; ir telkinys neatitinka geros ekologinės būklės

Kriterijų potencialiai reikšmingai vidinei (praeities) taršai indikuoti apibendrinimas (bent vienas iš jų turi atitikti):

  • Bent vienas atvejis kai priedugnio fosforas >= 0.15 mgP/l; ir telkinys neatitinka geros būklės pagal bendrą fosforą; ir nėra informacijos apie telkinio ekologinę būklę
  • priedugnio fosforas < 0.15 mgP/l arba priedugnio duomenų nėra; ir telkinys neatitinka geros būklės pagal bendrą fosforą; ir telkinys neatitinka geros ekologinės būklės; ir praeitame UBR planavimo cikle telkinys buvo rizikos dėl vidinės taršos
  • priedugnio fosforas < 0.15 mgP/l; ir nėra informacijos apie telkinio būklę pagal bendrą fosforą; ir nėra informacijos apie telkinio 2014-2018 m. ekologinę būklę; ir nėra informacijos apie telkinio būklę pagal bendrą fosforą 2010-2013 m.; ir telkinys neatitinka geros ekologinės būklės 2010-2013 m.; ir praeitame UBR planavimo cikle telkinys buvo rizikos dėl vidinės taršos
  • Priedugnio duomenų nėra; ir nėra informacijos apie telkinio būklę pagal bendrą fosforą; ir nėra informacijos apie telkinio 2014-2018 m. ekologinę būklę; ir telkinys neatitinka geros būklės pagal bendrą fosforą 2010-2013 m.; ir telkinys neatitinka geros ekologinės būklės 2010-2013 m.; ir praeitame UBR planavimo cikle telkinys buvo rizikos dėl vidinės taršos
  • Priedugnio duomenų nėra; ir nėra informacijos apie telkinio būklę pagal bendrą fosforą; ir nėra informacijos apie telkinio 2014-2018 m. ekologinę būklę; ir telkinys neatitinka geros ekologinės būklės 2010-2013 m.; ir praeitame UBR planavimo cikle telkinys buvo rizikos dėl vidinės taršos

Hidromorfologinis reikšmingas poveikis ežerams ir tvenkiniams identifikuotas atfiltruojant vandens telkinius, kuriuose vandens kokybė pagal fizikinius-cheminius kokybės elementų parametrus (vandens skaidrumą, BDS7, bendrą azotą ir bendrą fosforą) yra gera arba labai gera, tačiau ekologinė būklė nėra gera ir praeitame UBR planavimo cikle vandens telkinys buvo identifikuotas kaip rizikos dėl hidromorfologinio poveikio (turi atitikti visos šios sąlygos). Labai pakeisti (LPVT) ir dirbtiniai (DVT) vandens telkiniams šiame etape priskirti tie patys telkiniai, kurie tokiais buvo laikomi paskutiniame UBR planavimo cikle, kol tokių telkinių išskyrimo metodika nepasikeitė. Jeigu pastaroji keisis, bus koreguojami ir priskyrimai.

Atskirą grupę sudaro rizikos telkiniai dėl neaiškios priežasties. Šiai grupei priskirti vandens telkiniai, kurie nepatenka nei į vieną aukščiau išvardintą rizikos grupę, tačiau kurių ekologinė būklė neatitinka geros, o jeigu duomenų apie 2014-2018 m. ekologinę būklę nėra, neatitinka geros būklės bent pagal vieną biologinį kokybės elementą,o jeigu biologinių duomenų nėra - jeigu neatitinka geros būklės bent pagal vieną fizikinį-cheminį kokybės elementą, o jeigu ir šių duomenų nėra, jeigu neatitinka geros ekologinės būklės pagal 2010-2013 m. duomenis.

Atlikus visus telkinių priskyrimus pagal aukščiau aprašytą metodologiją, potencialios rizikos vandens telkiniai, kurių ekologinė būklė įvertinta kaip neatitinkanti geros, priskirti rizikos vandens telkiniams, o rizikos vandens telkiniai, kurių ekologinė būklė dar neįvertinta, priskirti potencialios rizikos vandens telkiniams.

 

2. Vertinimo rezultatai

2.1. Bendra informacija

Lietuvoje iš viso yra išskirti 357 ežerų ir tvenkinių kategorijos vandens telkiniai. Daugiausiai yra seklių 1 tipo ežerų ir tvenkinių (190, arba 53 %), 2 ir 3 tipams tenkant atitinkamai 120 (34 %) ir 46 (13 %) vandens telkinių. Taip pat iš žemiau pateiktos lentelės galima pastebėti, kad, preliminariais vertinimais, vyrauja sąlyginai labai greitos (vanduo pilnai pasikeičia < 1 metus) ir greitos (vanduo pilnai pasikeičia per 1 - 3 metus)) vandens apykaitos vandens telkiniai. Tai gali reikšti, kad dauguma ežerų ir tvenkinių stipriai priklauso nuo iš baseino patenkančių medžiagų prietakos ir potencialiai gali pakankamai greitai sureaguoti į prietakos mažinimo priemones ir/arba sąlyginai greitai iš dalies apsivalyti (jeigu problemų kelia vidinė tarša).

Vandens apykaitos greitis Lietuvos ežerų ir tvenkinių vandens telkiniuose
Vandens apykaita, metais Skaičius Skaičius, %
Labai greita (< 1 m.) 204 57.30
Greita (1-3 m.) 94 26.40
Lėta (3-6 m.) 27 7.58
Labai lėta (>6 m.) 17 4.78
Nėra duomenų 14 3.93

Detalesnė informacija apie kievieno vandens telkinio bendrąsiais charakteristikas pateikiama lentelėje žemiau.

 

 

 

2.2. Ežerų ir tvenkinių ekologinė būklė ir jos pokyčiai

Pagal turimus duomenis 45.37 % ežerų ir tvenkinių neatitinka geros ekologinės būklės. Tikrasis procentas dar nėra kol kas aiškus, nes trūksta duomenų pilnam būklės įvertinimui iš 44.26 % vandens telkinių, arba dar reikalingas papildomas detalesnis ekspertinis situacijos vertinimas. Detalesnė informacija apie šiuos aspektus bei ekologinės būklės pokyčius kiekviename vandens telkinyje pateikiama iliustracijose ir lentelėse žemiau.

 

 

 

2.3. Pasklidosios taršos poveikis

2.3.1. Žemėnauda ežerų ir tvenkinių baseinuose

Esminiai žemėnaudos tipai, kurie aktyviai veikia ežerų ir tvenkinių būklę, yra ariama žemė ir bendra žemės ūkiui naudojama žemė. > 56.99 % ariamos žemės baseine reikšmingumo taršos azotu atžvilgiu ribą pasiekė 22 ežerai ir tvenkiniai (6.2 %), tuo tarpu >= 43 % reikšmingumo riba taršos BDS7 atžvilgiu pasiekta 28 ežerų ir tvenkinių baseinuose (7.8 % visų telkinių, arba 4.1 % 1 tipo telkinių). >= 78 % visos žemės ūkio žemės baseine reikšmingumo taršos BDS7 atžvilgiu kriterijų pasiekė 11 ežerų ir tvenkinių (3.1 % visų telkinių, arba 1.6 % 1 tipo telkinių). >= 29.5 % ariamos žemės plotų dalies baseine reikšmingumo riba morfologiniams telkinio pokyčiams, o taip pat analogiška riba poveikiui žuvų rodiklių atžvilgiu pasiekta atitinkamai 81 ir 87 ežerų ir tvenkinių baseinuose (22.7 ir 24.4 % visų telkinių). Iš viso dėl žemėnaudos bent viena iš reikšmingo poveikio ribų peržengta 107 ežero ir tvenkinio baseine (30 %).

Žemės ūkio veiklos poveikio pokyčio vertinimuose svarbu nustatyti ir žemėnaudos pokytį laike. Pagal Corine žemės dangos duomenis tarp 2012 ir 2018 m. ariamos žemės plotai išaugo 59 ežerų ir tvenkinių baseinuose (22.9 %). Kitų vandens telkinių baseinuose pokyčiai iš esmės nežymūs. Tačiau visos kitos žemės ūkio žemės plotas, atvirkščiai, 93 ežerų ir tvenkinių baseinuose sumažėjo (36 %). Tai rodo, kad augalininkystė plečiasi kitų žemės ūkio veiklų sąskaita. Sumoje daugelio ežerų ir tvenkinių baseinuose visos žemės ūkio žemės plotų pokyčiai nežymūs, dažniau pasitaiko ploto sumažėjimo atvejų (18, arba 7 %).

Vienas iš teigiamų pokyčių žemėnaudoje - 42 atvejai (16.3 %), kai ežerų ir tvenkinių baseinuose pagausėjo miškų plotų. Kitų vandens telkinių baseinuose miškų pokyčiai nežymūs.

Detalesnė informacija apie žemėnaudą ir jos pokyčius ežerų ir tvenkinių baseinuose pateikiama suvestinėse lentelėse žemiau.

 

 

2.3.2. Pasėliai ežerų ir tvenkinių baseinuose

Vandens kokybės požiūriu svarbiausia yra vadinamųjų ‘intensyvių’ pasėlių (žiemkenčių, kviečių, rapsų, ypač žieminių) statistika. Juolab, kad, skirtingai nei upėse, į ežerus nuo pusplikių žieminėmis kultūromis užsodintų laukų išsiplovusios maistinės medžiagos iš pastarųjų greitai nepasišalina, nemaža dalis jų kaupiasi.

20 % ‘Intensyvių’ pasėlių dalies baseine reikšmingumo taršos azotu atžvilgiu kriterijus pasiektas 24 ežeruose ir tvenkiniuose (6.7 %). Vandens skaidrumo problematikos atžvilgiu 19 % ‘Intensyvių’ pasėlių dalies baseine reikšmingumo riba 1 tipo ežerams ir tvenkiniams bei 14.5 % ‘Intensyvių’ pasėlių dalies baseine reikšmingumo riba 2-3 tipo ežerams ir tvenkiniams sumoje pasiekta 27 ežerų ir tvenkinių baseinuose (7.6 %). 61 % visų pasėlių dalies baseine reikšmingumo taršos azotu atžvilgiu kriterijus pasiektas 13 ežerų ir tvenkinių (3.6). Vandens skaidrumo problematikos atžvilgiu 61 % visų pasėlių dalies baseine reikšmingumo riba 1 tipo ežerams ir tvenkiniams bei 54 % visų pasėlių dalies baseine reikšmingumo riba 2-3 tipo ežerams ir tvenkiniams sumoje pasiekta 22 ežerų ir tvenkinių baseinuose (6.2 %). 3 % intensyvių pasėlių dalies baseine reikšmingumo morfologiniams telkinio pokyčiams atžvilgiu kriterijus pasiektas 93 ežerų ir tvenkinių (26.1), o atitinkamas 36 % reikšmingumo kriterijus visų pasėlių dalies atžvilgiu pasiektas 75 ežerų ir tvenkinių (21 %) baseinuose. Poveikio žuvų atžvilgiu 7 % reikšmingumo kriterijus intensyvių pasėlių daliai baseine peržengtas 68 ežerų ir tvenkinių (19 %), o atitinkamas 45 % reikšmingumo kriterijus visų pasėlių daliai pasiektas 63 ežerų ir tvenkinių (17.6 %) baseinuose. Iš viso dėl pasėlių auginimo bent viena iš reikšmingo poveikio ribų peržengta 120 ežerų ir tvenkinių baseinuose (29.1 %).

66 ežerų ir tvenkinių baseinuose (18.5 %) intensyvių pasėlių dalis išaugo. Kitur šių pasėlių pokyčiai buvo nežymūs. Kitų pasėlių dalis dažniau sumažėjo (30 telkinių, arba 8.4 % visų telkinių), negu išaugo, daugumoje atvejų vyraujant nežymiems pokyčiams. Sumoje bendri pasėlių plotai daugiausiai išliko stabilūs, nors 12 vandens telkinių baseinuose stebėtas ir plotų augimas (3.4 %).

Detalesnė informacija apie pasėlių pokyčius, taip pat apie esamus pasėlius bei žemėnaudą ežerų ir tvenkinių baseinuose pateikiama suvestinėse lentelėse žemiau.

 

 

 

 

2.3.3. Rizikos vandens telkiniai dėl pasklidosios taršos poveikio

Atsižvelgiant į rizikos telkinių identifikavimo dėl pasklidosios taršos poveikio kriterijus, pagal dabar turimus duomenis išskirti 100 rizikos (28.01 %) ir 44 potencialiai rizikos (12.32 %) ežerų ir tvenkinių dėl pasklidosios taršos poveikio. Detalesnė informacija apie priskyrimus telkiniams, atskirų kriterijų atitikimą, pateikta lentelėje žemiau.

2.4. Sutelktosios taršos poveikis

2.4.1. Reikšmingi sutelktosios taršos šaltiniai

Nustatyta, kad šalyje yra 45 reikšmingai ežerų ekologinę būklę veikiantys sutelktosios taršos šaltiniai. Daugiausia reikšmingų yra buitinių (20) ir žuvininkystės ūkių (15) nuotekų išleistuvų. Paviršinių nuotekų išleistuvų yra 6, gamybinių - 2 ir kitų nuotekų - 2. Žemiau pateikiamas šių nuotekų išleistuvų sąrašas bei jų interaktyvus žemėlapis.

 

 

 

Daugiausia neaiškumų ir didžiausią susirūpinimą kelia žuvininkystės ūkių išleidžiamos nuotekos ir jų galimas neigiamas poveikis ežerams. Didelės dalies žuvininkystės ūkių nuotekų išleistuvų duomenys rodo galimai tikrovės neatitinkančias, nelogiškas vertes - nuotekų išleidimų vertės visą laiką tokios pačios, teršalų koncentracijos stabiliai nulinės arba labai mažos (nors išmetami nuotekų kiekiai ir nemaži), nuotekų kiekių ir išmetamų teršalų pokyčių kryptys nesutampa ir pan. Todėl reikalingas atidesnis žvilgsnis šių nuotekų tipų atžvilgiu, geresnis informacijos surinkimas ir kontrolė. Apačioje pateikiama tokių tipinių atvejų iliustracijos kelių žuvininkystės nuotekų išleistuvų pavyzdžiu.

 

 

2.4.2. Rizikos vandens telkiniai dėl sutelktosios taršos poveikio

Atsižvelgiant į rizikos telkinių identifikavimo dėl sutelktosios taršos poveikio kriterijus, pagal dabar turimus duomenis išskirti 35 rizikos (9.8 %) ir 29 potencialiai rizikos (8.12 %) ežerai ir tvenkiniai dėl sutelktosios taršos poveikio. Viso būtų 64 (17.9 %) probleminiai vandens telkiniai dėl sutelktosios taršos poveikio. Detalesnė informacija apie priskyrimus telkiniams, atskirų kriterijų atitikimą, pateikta lentelėje žemiau.

 

 

2.5. Vidinės taršos poveikis

2.5.1. Rizikos vandens telkiniai dėl vidinės taršos poveikio

Atsižvelgiant į rizikos telkinių identifikavimo dėl vidinės taršos poveikio kriterijus, pagal dabar turimus duomenis išskirta 28 rizikos (7.84 %) ir 13 potencialiai rizikos (3.64 %) ežerų ir tvenkinių dėl vidinės taršos poveikio. Viso būtų 41 (11.5 %) probleminis vandens telkinys dėl vidinės taršos poveikio. Iš šios informacijos matyti, kad sąlyginai mažai vandens telkinių dabartiniame etape identifikuojamai kaip vidinės taršos paveiktieji, tačiau realiai tokių gali būti daug daugiau. Reikalingi tolimesni detalesni tyrimai ir/arba papildomos informacijos surinkimas šiuo klausimu. Detalesnė informacija apie priskyrimus telkiniams, atskirų kriterijų atitikimą, pateikta lentelėje žemiau.

 

 

2.6. Hidromorfologinis poveikis

2.6.1. Rizikos vandens telkiniai dėl hidromorfologinio poveikio

Atsižvelgiant į rizikos telkinių identifikavimo dėl hidromorfologinio poveikio kriterijus, pagal dabar turimus duomenis išskirtas 4 rizikos (1.12 %) ir 1 potencialiai rizikos (0.28 %) ežeras ir tvenkinys dėl hidromorfologinio poveikio. Viso būtų 5 (1.4 %) probleminiai vandens telkiniai dėl hidromorfologinio poveikio. Iš šios informacijos matyti, kad hidromorfologinis poveikis ežerams mažai išreikštas - morfologinis poveikis pasireiškia pagrinde per tvenkinius (67 tvenkiniai, arba 18.8 % visų telkinių), tačiau tvenkiniai dėl savo fiziškai modifikuotų charakteristikų, lyginant su upėmis, priskiriami labai pakeistiems vandens telkiniams. Detalesnė informacija apie priskyrimus telkiniams, atskirų kriterijų atitikimą, pateikta lentelėje žemiau.

 

 

2.7. Neaiškios kilmės poveikis

2.7.1. Rizikos vandens telkiniai dėl neaiškios priežasties

Pagal dabartinę metodiką išskiriant rizikos ar potencialiai rizikos vandens telkinius paaiškėjo, kad didelės dalies ežerų ir tvenkinių ekologinės būklės neatitikimas gerai neturi aiškaus paaiškinimo. Pagal dabar turimus duomenis išskirti 77 rizikos (21.6 %) ežerai ir tvenkiniai dėl neaiškios priežasties. Detalesnė informacija apie priskyrimus telkiniams, atskirų kriterijų atitikimą, pateikta lentelėje žemiau.

 

 

2.8. Siūlomas rizikos vandens telkinių sąrašas

Pagal taikytą rizikos vandens telkinių išskyrimo metodiką, gauta, kad ne rizikos telkinių yra 24.09 %, rizikos - 45.37 % ir potencialiai rizikos - 30.53 %. Pagal priežastis, daugiausiai probleminių (rizikos ar potencialiai rizikos) vandens telkinių išskirta dėl pasklidosios taršos. Toliau seka rizikos vandens telkiniai dėl priežasčių, kurių kilmė tiksliai nėra žinoma. Kitas reikšmingas veiknys yra sutelktoji tarša, po to - vidinė tarša. Mažiausiai plačiai paplitęs yra hidromorfologinis poveikis. Toks poveikių svorių pasiskirstymas gerai matyti paveikslėlyje apačioje (vienas telkinys dažnai veikiamas ne vieno poveikio, todėl tie patys telkiniai neretai priskaičiuojami ne vieną kartą ties skirtingomis poveikių kategorijomis). Kitame paveikslėlyje parodyta rizikos ir potencialiai rizikos vandens telkinių išskyrimo statistika pagal atskirus poveikius ir jų kombinacijas, iš kurių matyti, kad pagrindinių priežasčių proporcijos visvien panašios.

 

 

 

Detali informacija apie siūlomą ežerų ir tvenkinių priskyrimą rizikos, potecialiai rizikos, labai pakeistiems bei dirbtiniams vandens telkiniams pateikta žemėlapyje ir lentelėje žemiau.

 

 

   

2.9. Taršos sumažinimo poreikis ežeruose ir tvenkiniuose

Taršos sumažinimo poreikis nustatytas 58 telkiniams (16.2 % visų telkinių). Taršą azoto junginiais siūloma mažinti 26 telkiniuose (7.3 % visų telkinių), o fosforo junginiais - 40 telkiniuose (11.2 % visų telkinių). Pasklidąją taršą iš žemės ūkio sektoriaus siūloma mažinti 58 telkiniuose (16.2 % visų telkinių), azoto junginių atžvilgiu - 26 telkiniuose (7.3 % visų telkinių), tuo tarpu kai fosforo - 40 telkinių (11.2 % visų telkinių). Sutelktąją taršą siūloma mažinti 11 telkinių (3.1 % visų telkinių), kas azoto junginių atveju reikštų 3 vandens telkinius (0.8 % visų telkinių), o fosforo - 11 telkinių (3.1 % visų telkinių). Iš neprijungtų prie centrinių nuotekų surinkimo tinklų ir valymo įrenginių namų ūkių sumažinimai siūlomi 58 telkiniuose (16.2 % visų telkinių) - 26 telkiniams siūloma mažinti bendro azoto taršą (7.3 % visų telkinių) ir 40 telkinių (11.2 % visų telkinių) būtų galimai reikalingas taršos bendru fosforu sumažinimas.

Be sutelktosios ir pasklidosios taršos mažinimo 41 vandens telkinių (11.5 % visų telkinių), tikėtina, reikės svarstyti apie vidinės taršos ar jos padarinių švelninimo priemones, ir 5 vandens telkiniuose (1.4 % visų telkinių) analogiškai bus svarstomos hidromorfologinio poveikio ar/ir jo padarinių mažinimo priemonės. Didžioje dalyje ežerų ir tvenkinių (77, arba 21.6 % visų telkinių) dėl informacijos nepilnumo problemos pobūdis nėra iki galo aiškus, kaip ir priemonės jų sprendimui. Atlikus pilną visų vandens telkinių ekologinės būklės vertinimą, įskaitant mokslinį-ekspertinį, gali atsirasti daugiau aiškumo ne tik apie dabar preliminariai rizikos telkiniams priskirtus ežerus ir tvenkinius, bet ir apie dabar pagal esamus duomenis kol kas ne probleminiais laikomus vandens telkinius. Rizikos telkinių dar gali ir sumažėti, ir pagausėti.

 

2.10. Praeityje numatytos ežerų ir tvenkinių būklės gerinimo priemonės

Lentelėje žemiau pateikiama informacija apie ežerus ir tvenkinius, kurių atžvilgiu antro ciklo (2017-2023 m.) UBR valdymo planuose buvo numatytos specialiai šiems vandens telkiniams numatytos priemonės. Tokių vandens telkinių buvo 31 (8.7 % visų ežerų ir tvenkinių). Dažniausiai suplanuota taikyti kontrolės ir biomanipuliacinės priemonės - atitinkamai 35 ir 31 atvejai. 6 atvejai, kai suplanuotos morfologinės priemonės, ir 5 atvejai, kai tiriamosios. Buvo 2 veiksmai sutelktąjai taršai mažinti, ir 1 priemonė vidinei taršai sumažinti. Pagal dabartinę turimą informaciją praeityje numatytos priemonės skirtos pagrindinai vandens telkiniams, kurie ir dabar siūlomi laikyti rizikos ar potencialiai rizikos telkiniais (viso 29 telkinių, arba 93.5 % visų telkinių, kuriems praeityje buvo numatytos būklės gerinimo priemonės). Yra 2 ne rizikos statusui siūlomas vandens telkinys, kuriam praeityje buvo numatytos būklės gerinimo priemonės (6.5 % visų telkinių, kuriems praeityje buvo numatytos būklės gerinimo priemonės). Todėl gali būti, kad numatytos priemonės arba dar nepabaigtos įgyvendinti, arba dar nespėjo pasireikšti jų poveikis, arba poveikis buvo nepakankamas. Tiksliau atsakyti į šį klausimą bus galima tuomet, kai bus galutinai kompleksiškai įvertinta visų ežerų ir tvenkinių ekologinė būklė.

 

 

2.11. Anksčiau vykdytų projektų aktualūs rezultatai

Aplinkos apsaugos agentūra praeityje yra užsakiusi keletą skirtingos apimties darbų, skirtų ežerų problematikos analizei, kurių rezultatai turi aktualumo ir dabar, kai ieškoma prastos ežerų ekologinės būklės priežasčių ir priemonių joms išspręsti. Vienas iš tokių yra 2009 m. vykdyta studija “Restauruotinų Lietuvos ežerų nustatymas ir preliminarus restauravimo priemonių parinkimas šiems ežerams, siekiant pagerinti jų būklę”. Šioje studijoje peržvelgta visų >50 ha ežerų ir tvenkinių situacija (būklė, problemos, galimi pagrindiniai taršos šaltiniai), įvertinant tiek turimus kiekybinius, tiek ir kokybinius duomenis, bei pasiūlytos rekomendacijos dėl tolimesnių veiksmų juose. Studijoje nustatyta vienokių ar kitokių problemų 113 ežerų ir tvenkinių, kurių atžvilgiu pasiūlytos rekomendacijos tolimesniems veiksmams. Iš jų 15 buvo vandens telkiniai, kuriems šioje analizėje pasiūlytas rizikos arba potencialios rizikos dėl neaiškios priežasties statusas (žr. lentelę žemiau).

 

 

Neaiškią riziką čia dažniausiai atspindėjo ne kokia nors viena problema, o įvairios studijoje nustatytų problemų kombinacijos. Tačiau skaičiuojant atskirų problemų pasikartojimą, gauname, kad vidinė (praeities) tarša ir išbalansuota ekosistema (tik biologiniai kokybė elementai neatitinka geros būklės) pasitaiko dažniausiai, o kitas dažnai pasitaikančių problemų blokas apima pasklidąją ir sutelktąją taršą.

 

Studijos nustatytos problemos
Problema Atvejų skaičius
Vidinė tarša 15
Išbalansuota ekosistema 11
Pasklidoji tarša 7
Sutelktoji tarša 6

 

Šiame etape į studijoje nustatytas problemas kol kas neatsižvelgta siūlant vandens telkiniams statusą (rizikos, potencialiai rizikos ar ne rizikos), kadangi dar trūksta objektyvių kiekybinių duomenų toms problemoms patvirtinti. Pavyzdžiui, priklausomai nuo atvejo, nėra priedugnio fosforo duomenų, ekologinės būklės įvertinimo, išskirto surinkimo baseino, arba bendro fosforo vertės paviršiuje atitinka gerą būklę, arba nustatytų parametrų vertės neperžiangia čia naudotoje metodikoje nustatytų ribų. Tačiau ši informacija, kartu su kitų projektų ir šaltinių duomenimis, bus naudojama toliau tikslinant rizikos buvimą ir jos priežastį.

Pagrindiniai studijos rezultatai, įskaitant siūlomus veiksmus nustatytoms problemoms spręsti, pateikiami lentelėje žemiau.

 

 

Išvados

  • Didelės dalies ežerų ir tvenkinių (44.26 % visų telkinių, arba 158 telkinių) dar nėra užbaigtas visuminis ekologinės būklės vertinimas, todėl jų rizikos nepasiekti vandensaugos tikslų (geros būklės) vertinimas taip pat nėra pilnai užbaigtas
  • Dėl informacijos ir pilno ekspertinio vertinimo trūkumo didelė ežerų ir tvenkinių dalis (77, arba 21.6 % visų telkinių) priskirti rizikos vandens telkinių dėl neaiškios priežasties grupei
  • Pagal dabartinius preliminarius vertinimus labiausiai pasireiškė reikšmingas pasklidosios žemės ūkio taršos poveikis - 144 vandens telkiniuose (40.33 % visų telkinių) priskirti rizikos ar potencialiai rizikos telkiniams, jų baseinuose planuojami didžiausi taršos azoto ir fosforo junginiais sumažinimai
  • Antra pagal dažnumą, neretai fosforo atžvilgiu, aptinkama problema - galimas reikšmingas namų ūkių, neprijungtų prie centralizuotų nuotekų tinklų ir valymo įrenginių, ar kitų neapskaitytų nuotekų išleidimų, taip pat paviršinių (lietaus) nuotekų poveikis (64 vandens telkiniuose, arba 17.9 % visų telkinių). Tačiau šio šaltinio atveju reikalinga surinkti daugiau informacijos. Yra eilė atvejų, kai informacijos apie oficialių taršos šaltinių ar bent reikšmingų buvimą nėra, tačiau kai kurie indikatoriai rodo, kad tokia tarša gali egzistuoti
  • Mažiausiai problemų fiksuota dėl hidromorfologinio poveikio (5 vandens telkiniuose, arba 1.4 % visų telkinių), taip pat dėl vidinės (praeities) taršos - ji galimai reikšmingai pasireiškia 41 vandens telkinyje (11.5 % visų telkinių), dėl kurio poveikio ar/ir jo padarinių mažinimo priemonių reikės ieškoti efektyvių sprendimų. Tokių telkinių gali būti ir daugiau, reikalinga šiuo atžvilgiu surinkti daugiau informacijos.
  • Geras ženklas, kad dauguma šalies ežerų ir tvenkinių (298, arba 83.5 % visų telkinių) yra sąlyginai greitos vandens apykaitos (vanduo pilnai pasikeičia per 1-3 metus), todėl gali pakankamai greitai sureaguoti į taršos prietakos mažinimo priemones ir/arba gali sąlyginai greitai bent iš dalies apsivalyti
  • Augalininkystė plečiasi kitų žemės ūkio veiklų sąskaita - ariamos žemės plotai išaugo 59 ežerų ir tvenkinių baseinuose (22.9 %), kai visos kitos žemės ūkio žemės plotas, atvirkščiai, daugiau ežerų baseinų sumažėjo (36 % visų vandens telkinių baseinų)
  • Pasėlių statistika rodo, kad intensyvių pasėlių dalis išaugo 66 ežerų ir tvenkinių baseinuose (18.5 % visų telkinių). Kitur ir kiti pasėlių pokyčiai buvo nežymūs
  • 31 vandens telkiniui praeitame UBR planavimo cikle buvo pasiūlytos būklės gerinimo priemonės, kurių absoliuti dauguma (93.5 % visų telkinių, kuriems praeityje buvo numatytos būklės gerinimo priemonės) ir dabar siūlomi laikyti rizikos ar potencialiai rizikos. Todėl gali būti, kad numatytos priemonės arba dar nepabaigtos įgyvendinti, arba dar nespėjo pasireikšti jų poveikis, arba poveikis buvo nepakankamas
  • Toliau bus nagrinėjami papildomi su ežerais susijusių vykusių projektų rezultatai, kiti turimi duomenys, tikslinama metodika, siekiant patikslinti nustatytas rizikas, kur yra neaiški jų priežastis