Įvadas

Vandenų taršos šaltiniai yra skirstomi į paskliduosius ir sutektuosius. Pasklidieji apima žemės ūkio veiklą, nesurenkamas lietaus nuotekas, atmosferinę taršos depoziciją, o sutelktoji paviršinio vandens tarša patenka iš miestų nuotekų valyklų, pramonės įmonių, žuvivaisos telkinių, lietaus nuotekų išleistuvų. Šiandien didžioji dalis vandens telkinių Lietuvoje kenčia nuo pasklidosios žemės ūkio taršos (apie žemės ūkio sukeliamą vandens taršą galima pasiskaityti Aplinkos apsaugos agentūros ataskaitoje apie žemės ūkio poveikį). Tačiau nors sutelktosios taršos šaltinių poveikis vandens telkiniams pastarąjį dešimtmetį atnaujinant nuotekų valyklas buvo sumažintas, jis visgi išliko svarbiu faktoriumi tam tikruose telkiniuose ir nulemia jų blogą būklę. Ypač mažesnėse upėse, kurių vandeningumas mažesnis, sutelktoji tarša turi įtakos tam, kad nėra pasiekiami vandensaugos tikslai. Sutelktosios taršos poveikio vandens telkiniams apžvalga yra skirta apžvelgti pokyčius, susijusius su sutelktosios vandens taršos poveikio pokyčiais Lietuvoje. Taip pat išskirti vandens telkinius, reikšmingai veikiamus sutelktųjų šaltinių, ir identifikuoti pačius šaltinius. Pilną apžvalgą galima rasti čia. Šiame dokumente pateikimi tik atliktos analizės pagrindiniai žingsniai, gauti rezultatai ir išvados.

Darbo seka

  1. Pirmiausia buvo sukurta metodika nuotekų duomenų spagų užpildymui ir ja naudojantis užpildytos esamos duomenų spragos. Tai buvo labai svarbu, kad būtų galima atlikti analizes.
  2. Susiejant vandens tenkinių stebėsenos ir sutelktosios taršos vandens telkinių baseinuose duomenis buvo paruošta “krūvių plotui” metodika, kuri leido išskirti ypatingai stipriai sutelktosios taršos veikiamus vandens telkinius pagal į jų baseiną patenkančią taršos apkrovą.
  3. Praplėsti “įtariamų” (tikėtinai veikiamų sutelktosios taršos) vandens telkinių sąrašą buvo paruošta “nuotekų koncentracijos” metodika. Ši metodika susiejo vandens kokybės stebėsenos duomenis su nuotekų išleistuvų sukuriama potencialia koncentracija vandens telkiniuose (sutelktosios taršos apkrova padalinta upės vandens debitui).
  4. Apžvelgti sutelktųjų šaltinių apkrovų pokyčiai anksčiau išskirtuose rizikos vandens telkiniuose.
  5. Sudarytas bendras “įtariamų” vandens telkinių sąrašas išskirtų pagal “krūvio plotui”, “nuotekų koncentracijos” metodikas, ir išskirtų ankstesniame Upių baseinų rajonų (toliau - UBR) planų ruošimo cikle. Sąrašas buvo papildytas ežerais ir tvenkiniais, kurie buvo atrinkti kaip galimai veikiami nuotekų šaltinių Aplinkos apsaugos agentūros atliktame “Žmogaus veiklos poveikio ežerų ir tvenkinių vandens kokybei preliminariame vertinime”. Kiekvienam šio sąrašo vandens telkiniui buvo paruošta detali stebėsenos rezultatų, šaltinių ir poveikio vertinimo medžiaga.
  6. Paruošta galutinio rizikos įvertinimo metodika, kuri panaudodama sugeneruotą detalią informaciją vandens telkiniams įvertino rizika dėl sutelktosios taršos ir suskirstė analizuotus telkinius į 4 grupes: rizikos, potencialios rizikos, mažai tikėtikos rizikos ir ne rizikos.
  7. Galiausiai pateikti bendri įvertinimų rezultatai ir pateikti pagrindiniai nuotekų taršos šaltiniai išskirtiems rizikos vandens telkiniams bei darbo išvados.

Pagrindiniai rezultatai

Naudotos metodikos, jų pagrindimas ir visi gauti darbo rezultatai yra pateikiami Sutelktosios taršos poveikio vandens telkiniams apžvalgos pilnoje versijoje ir jos prieduose (priede 1a, priede 1b ir priede 1c), kuriuose pateikiama detali informacija atrinktiems vandens telkiniams. Šioje santraukoje pateikiami tik pagrindiniai darbo rezultatai ir išvados.

Panaudojus paruoštas metodikas, ankstesnio UBR planų ruošimo ir ežerų, tvenkinių poveikio vertinimo rezultatus detaliam rizikos vertinimiui buvo sudarytas 174 “įtariamų” vandens telkinių sąrašas. Šiame sąraše atsidūrė 127 upės ir upeliai, bei 47 ežerai ir tvenkiniai. Iš visų vandens telkinių atlikus vertinimą “rizikos” grupei buvo priskirta 47 iš 174 visų vertintų “įtariamų” vandens telkinių. “Potencialiai rizikos” grupei buvo priskirti 32. “Mažai tikėtinos rizikos” grupei buvo priskirti 59, o “ne rizikos” grupei - 36. Žemiau pateiktas grafikas parodo pasiskirstymą tarp skirtingų įvertinimų.

Rizikos vandens telkiniai

Žemiau pateiktoje lentelėje yra pateikti rizikos dėl nuotekų poveikio vertinimo rezultatai atrinktiems vandens telkiniams. Be to, lentelėje pateikiama, kodėl vienas ar kitas vandens telkinys buvo įtrauktas į vertinamų telkinių sąrašą.

Reikšmė lentelėje:

Reikšmingi sutelktieji šaltiniai

Kiekvienam vandens telkiniui, priskirtam rizikos ar potencialios rizikos grupei, buvo atrinkti pagrindiniai nuotekų šaltiniai sąlygojantys neigiamą poveikį vandens telkiniui. Ruošiant šį sąrašą buvo atrinkti tik 2018 m. nuotekų išleistuvai, kurie atnešė ne mažesnę nei 1/5 dalį visos sutelktosios vandens telkinio taršos. Šie nuotekų išleistuvai ir išleidėjai yra didžiausią neigiamą poveikį vandens telkiniams darantys sutelktosios taršos šaltiniai, kuriems gali būti reikalingoas papildomos taršos mažinimo priemonės. Visas svarbiausių nuotekų išleistuvų sąrašas pateikiamas lentelėje žemiau.

Rezultatų žemėlapis

Žemelapyje pateikiami rizikos vertinimo rezultatai. Vertinti vandens telkiniai išskirti spalvomis, kurios pateikia ir įvertinimo rezultatus. Taip pat žemėlapyje pateikiami pagrindiniai nuotekų išleistuvai išskirtiems “rizikos” bei “potencialiai rizikos” vandens telkiniams bei informacija apie juos. Interaktyviame žemėlapyje pritraukus konkrečią vietovę galima matyti reikšmingus nuotekų išleistuvus, o spustelėjus ant taškų galima rasti informaciją apie veikiamus vandens telkinius.

Išvados

  1. Daug labai svarbių nuotekų šaltinių nematuoja vandens telkinių poveikio vertinimui reikalingų vandens taršos parametrų. Dalyje didelių komunalinių nuotekų išleistuvų yra matuojami tik trys parametrais (BDS7, bendras azotas, bendras fosforas), kito tipo nuotekas išleidžiančiose išleistuvuose dar mažiau, bet blogiausia situacija yra su žuvininkystės vandens telkiniais, kurie tipiniu atveju savo išleistuvuose matuota tik suspenduotas daleles. Dažnai šie nuotekų išleidėjai yra didžiausi vandens telkiniuose ir apie jų realų poveikį mes galime tik spėlioti. Todėl labai svarbu, kad atnaujinant Upių baseinų rajonų planus į tai būtų atkreiptas pakankamas dėmesys. Vandens telkinių būklei poveikį galinčiuose daryti išleistuvuose turi būti nustatyti reikalavimai daryti detalią išleidžiamo vandens taršos stebėseną.

  2. Dalyje vertinamų vandens telkinių taip pat nebuvo jokių vandens kokybės telkinių stebėsenos duomenų, kartais net abiejais 2010-2013 ir 2014-2018 m. periodais (t.y. 2010-2018 nebuvo daroma vandens kokybės stebėsena). Taip pat atskirais atvejais šiuose vandens telkiniuose, net ir svarbiausiuose nuotekų išleistuvuose nebuvo rinkti reikalingi vandens taršos duomenys. Todėl, kad ir kokias išvadas būtų galima gauti atliekant rizikos vertinimą, pagrindinė priemonė tokiems vandens telkiniams turėtų būti vandens stebėsenos atlikimas ir vandens kokybės parametrų matavimas nuotekų išleistuvuose. Tai yra primaloma informacija vandens telkinių poveikiui įvertinti.

  3. Bendrai vertinant nuotekų poveikio vandens telkiniams situaciją Lietuvos mąstu galima daryti išvadą, kad tarp pirmų (2006-2008 m.) ir antrų (2012-2014 m.) Upių baseinų rajonų (UBR) planų rengimo periodų įvyko reikšmingas nuotekų poveikio sumažėjimas dėl didelio investavimo į nuotekų valyklų modernizavimą. Tačiau tarp antrų bei trečių UBR planų rengimo periodų tokių svarbesnių pokyčių nesimato, nors bendrai paėmus nuotekų tarša išlaiko mažėjimo tendencijas.

  4. Atlikus regresinę analizę, skirtą susieti nuotekų apkrovas ir vandens telkinių stebėsenos rezultatus, labiausiai jautrūs nuotekų poveikiui buvo fosfatinio fosforo, bendro fosforo ir amonio azoto parametrai. Jie rizikos vertinime buvo naudojami kaip pagrindiniai atskiriant telkinius, kuriuose galimai yra sutelktosios taršos problemų.

  5. Iš viso rizikos vertinimui buvo atrinkta 174 “įtariamų” vandens telkinių grupė. Šis vandens telkinių sąrašas buvo išskirtas panaudojant sukurtas metodikas. Taip pat prie “įtariamų” vandens telkinių sąrašo buvo pridėti ankstesniame UBR planų ruošimo periode išskirti rizikos vandens telkiniai dėl sutelktosios taršos poveikio bei preliminariame ežerų vertinime išskirti vandens telkiniai. Įvertinus visą “įtariamų” vandens telkinių sąrašą “rizikos” grupei buvo priskirti 47. Potencialios rizikos grupei buvo priskirti 32. Mažai tikėtinos rizikos grupei buvo priskirti 59, o nerizikos grupei - 36.

  6. Iš 38 vandens telkinių išskirtų “Žmogaus veiklos poveikio ežerų ir tvenkinių vandens kokybei preliminariame vertinime” 21 priskirtas “ne rizikos” grupei, o dar 8 - “mažai tikėtinos rizikos”. Tik 4 vandens telkiniai priskirti “potencialios rizikos” rizikos ir 5 “rizikos” grupei.

  7. Iš viso šiame darbe atliktame rizikos vertinime, kaip rizikos dėl nuotekų taršos buvo identifikuoti 47 vandens telkiniai, iš kurių 35 vandens telkiniai jau buvo identifikuoti kaip rizikos dėl tos pačios priežąsties antrame UBR planų rengimo etape (viso buvo identifikuoti 48 vandens telkiniai). 9 vandens telkiniai anksčiau priskirti rizikos vandens telkiniams dabar buvo priskirti “mažai tikėtinos rizikos” grupei, o likę 4 - “potencialiai rizikos” grupei.

  8. Vertinant rizikos vandens telkinių skaičių tarp antro ir trečio UBR planų rengimo periodų negalima daryti išvados, kad rizikos vandens telkinių skaičius dėl sutelktosios taršos sumažėjo ar padidėjo. Jis iš esmės liko labai panašus (48 anksčiau ir 47 dabar). Mažoje dalyje vandens telkinių būklė pagerėjo, tačiau papildoma vandens telkinių stebėsenos ir nuotekų šaltinių informacija leido identifikuoti papildomus vandens telkinius priskirtinus “rizikos” vandens telkinių grupei.