1 Įvadas

Čia pateikiama informacija apie Nemuno, Ventos, Lielupės ir Dauguvos upių baseinų rajonuose (toliau - UBR) identifikuotas žuvų migracijos kliūtis ir siūlomas priemones migracijos sąlygoms pagerinti. Informacija parengta rengiant trečiuosius UBR valdymo planus 2021-2028 m., kuriais siekiama geros vandens telkinių būklės šalyje. Priklausomai nuo biologijos ekspertų tolimesnių pastabų dėl identifikuotų kliūčių aktualumo, informacijos apie kliūčių nuosavybės formas ir teisinį statusą, kuri dar nėra pilnai surinkta, kliūčių savininkų ar valdytojų, savivaldybių argumentus, priemonių įgyvendinimo praktines galimybes bei šiuo metu planuojamos detalesnės studijos rezultatus migracijos kliūčių sąrašai bei siūlomos priemonės bus koreguojamos ir detalizuojamos.

 

2 Metodika

Migracijos kliūčių informacija atnaujinta atlikus šiuos veiksmus:

  • Įvertinus ir perkėlus į atnaujintą kliūčių sąrašą aktualią antrųjų UBR planų informaciją apie migracijos klūtis (visą pagrindinę informaciją apie antruosius UBR valdymo planus galima rasti čia);
  • Įvertinus ir perkėlus į atnaujintą kliūčių sąrašą aktualius Aplinkos ministerijos užsakymu atliktos studijos “Tinkamų sąlygų žuvims migruoti per kliūtis sudarymo studija” (toliau - Studija) rezultatus, kur analizuotos tik užtvankos su hidroelektrinėmis (toliau - HE);
  • Rankiniu būdu pagal elektroninius žemėlapius ir ortofoto nuotraukas identifikavus papildomas kliūtis, kurios nebuvo įtrauktos į antruosius UBR valdymo planus;
  • Įvertinus Aplinkos ministerijos surinktą informaciją iš savivaldybių apie jų teritorijoje ęsančias užtvankas (nuosavybę, būklę, svarbą, naudojimą ir kt.)

Į galutinį kliūčių sąrašą įtrauktos tik kliūtys ant upių, kurios pagal Direktyvos 2000/60/EB ir Vandens įstatymo bei jo poįstatyminių aktų nuostatas laikomos vandens telkiniais, nepriklausomai nuo to, ar, pavyzdžiui, užtvankos suformuotas tvenkinys pagal tuos pačius aukščiau paminėtus teisės aktus yra laikomas vandens telkiniu ar ne.

Priemonės žuvų migracijos sąlygoms gerinti ir HE poveikiui mažinti buvo suskirstytos į dvi dideles grupes - bendrųjų (bendranacionalinių) teisinių ir specifinių tipinių kiekvienai kliūčiai skirtų grupes. Bendrosios priemonės nustatytos vadovaujantis žiniomis apie esamą problematiką ir teisines spragas, kurios aptariamos ties priemonių skyreliu. Todėl šiame skyriuje toliau bus pristatoma tik specifinių priemonių parinkimo metodika.

Prioritetinė siekiama priemonė užtvankoms su hidroelektrinėmis būtų užtvankų demontavimas, jeigu HE savininkai planuotų artimoje ateityje nutraukti elektros gamybą, arba nesilaikytų teisės aktuose nustatytų aplinkosauginių reikalavimų ar nevykdytų UBR valdymo planuose atitinkamoms HE numatytų priemonių.

Priemonių preliminarus parinkimas vykdytas keliais etapais. I-uoju etapu migracijos kliūtys buvo vertinamos kitų tame pačiame baseine, toje pačioje upėje esančių kliūčių kontekste, kiek pagerėtų migracijos sąlygos nepašalinus kitų barjerų. Čia svarbiausias aspektas tas, kad užtvankų su HE atžvelgiu jų demontavimas kaip priemonė nebuvo svarstoma. II-uoju etapu I-ojo etapo rezultatai modifikuoti kiekvienos individualios kliūties daromą poveikį įvertinant taip, lyg tai būtų vienintelė kliūtis upėje (tarsi kelias žuvų migracijai aukščiau ir žemiau kliūties būtų atviras).

 

2.1 Pirmasis migracijos sąlygų gerinimo priemonių parinkimo etapas

I-ojo etapo metu priemonės buvo siūlomos vadovaujantis Studijoje pasiūlytu algoritmu pagal tokią schemą:

 

Priemoniu_algoritmas

 

Pagal šią schemą, priemonės siūlomos laikantis šių pagrindinių principų:

  1. Įrengti nukreipėjus, pasroviui migruojančias žuvis nukreipiančius į pralaidą, jeigu ties HE yra įrengta žuvų pralaida;
  2. Įrengti pasrovinę žuvų pralaidą ar pasrovinę apylanką (tuo pačiu įrengiant ir nukreipėjus/ekranus), jeigu ties HE žuvų pralaidos nėra, tačiau yra ben viena iš šių sąlygų:
    1. žemiau HE yra kita, žuvims neįveikiama (potencialiai – ir ateityje) kliūtis migracijai, dėl kurios žemiau HE migruojančios žuvys negyvena;
    2. žemiau HE kliūčių migracijai nėra, tačiau aukščiau HE nėra migruojančioms žuvims tinkamų nerštaviečių;
    3. žemiau HE kliūčių migracijai nėra, aukščiau HE yra migruojančioms žuvims tinkamų nerštaviečių, tačiau nėra galimybės įrengti efektyvią žuvų pralaidą;
  3. Ant visų hidroelektrinių įrengti apsauginius ekranus (jeigu neįrengti), kurie apsaugotų žuvis tiek nuo patekimo į turbinas, tiek ir nuo sužalojimų fizinio sąlyčio su ekranu metu.

Užtvankų be HE atžvilgiu prioritetinė priemonė būtų kliūties demontavimas ir upės išlaisvinimas, tačiau kol nėra pilnos informacijos apie savininkus ir/ar valdytojus, jų pozicijas, kliūčių svarbą ichtiologiniu ir visuomeniniu požiūriais, jų teisinį režimą ir statusą (pavyzdžiui, kultūros paveldo ir kt.), siūlomos priemonės formuluojamos kaip alternatyva - demontavimas arba kažkokia kita suformuluota alternatyva. Šiuo atveju taikyti tokie principai:

  1. Išlaisvinti upę demontuojant užtvanką arba įrengti žuvitakį migracijai į viršų bei nukreipėją į žuvitakį migracijai žemyn, jeigu užtvankoje nėra įrengtos žuvų pralaidos;
  2. Pagerinti žuvų migraciją žemyn - įrengti nukreipėją į žuvitakį migracijai žemyn, jeigu užtvankoje jau yra įrengta žuvų pralaida;
  3. Pagerinti žuvų migraciją žemyn - įrengti pasrovinę žuvų pralaidą ar apylanką, jeigu žuvų pralaidos dėl vienokių ar kitokių priežasčių įrengti negalima.

Slenksčių atžvilgiu siūloma priemonė panaikinti arba pertvarkyti slenkstį upės vagoje, jeigu pasirodytų, kad visuomeniniu požiūriu slenksčio sukuriama patvanka yra naudinga ir reikalinga.

Sureguliuoto vandens lygio ežerų atžvilgiu, kai nėra įrengtos žuvų pralaidos, siūloma įrengti žuvitakį migracijai į viršų bei nukreipėją į žuvitakį migracijai žemyn.

Papildomai atsižvelgta į turimą negausią informaciją apie kliūties nuosavybę, požiūrį į kliūties pašalinimą, vietinę svarbą, taip pat į HE instaliuotos galios santykį su upės vidutiniu debitu. Privačioje nuosavybėje esančioms klūtims (4 atvejai) priemonių buvo linkstama nesiūlyti, išskyrus kelias išimtis. Tais atvejais, kai užtvanka savivaldybės buvo laikoma svarbi visuomeniniams poreikiams (30 atvejų), arba kai į jos demontavimą buvo žiūrima nepalankiai (36 atvejai), užtvankos ar slenksčio pašalinimo alternatyva priemonių formuluotėse nesiūlyta.

Atsižvelgiant į turbinų galingumą upės vandeningumo atžvilgiu, atrinktos kliūtys, kur instaliuotos galios (išreikštos per vandens debitą) ir upės debito santykis didesnis už 1 t.y. kur vandeningumas dažniausiai per mažas, kad būtų galima naudoti tranzitinį debitą elektros gamybai (nepulsuojant tvenkinio ir žemutinio bjefo upės vandens lygiui, kurio nenatūralus kitimas daro reikšmingą neigiamą įtaka vandens telkinių būklei). Šiose vietose papildomai pagal aukščiau nurodytą metodiką pasiūlytoms priemonėms siūloma įsirengti prie upės debito pritaikytas draugiškesnes aplinkai turbinas arba stabdyti veiklą ir, jeigu užtvanka nėra svarbi visuomeniniams poreikiams ir jos demontavimas nėra nepriimtinas, demontuoti užtvanką. Kad tokia priemonė būtų įgyvendinama, kaip bendranacionalinė priemonė siūloma atitinkamai pakeisti teisinę bazę.

Užtvankoms su HE pagal teisės aktus privaloma užtikrinti, kad nedidelių paklaidų ribose būtų praleidžiamas tranzitinis upės debitas. Šio reikalavimo neretai nesilaikoma, ypač kur turbinos per galingos, vandens lygiams tvenkinyje ir žemutiniam bjefe patiriant nenatūraliai staigius ir didelius pulsavimus. Be to, nėra taip paprasta bet kuriuo momentu ir nustatyti, koks tas tranzitinis debitas yra ir palyginti jį su esamuoju praleidžiamuoju. Todėl siūloma HE su per galingomis turbinomis savininkus įpareigoti pagrindiniuose tvenkinio intakuose įsidiegti hidrotechninius įrenginius tranzitiniam debitui matuoti. Siūloma, kad tokia informacija būtų nuotoliniu būdu prieinama kontrolės pareigūnams. Kad šie siūlymai galėtų būtį įgyvendinti, kaip bendranacionalinė priemonė vėlgi siūloma atitinkamai pakeisti teisės aktus.

Atkreiptinas dėmesys, kad moksliniai tyrimai parodė, jog gamtosauginis debitas pagal dabartinę jo koncepciją ir apskaičiavimo metodiką dažnu atveju jau nepakankamas užtikrinti tinkamo upių ekosistemų funkcionavimo. Todėl, jeigu priteka pakankamai vandens, gamtosauginis debitas turėtų būti apskaičiuotas pagal ekologinio nuotėkio (angl. eco-flow) koncepciją ir būti didesnis didesnis, tačiau kiekvienu atveju individualus. Todėl visiems HE savininkams siūloma priemonė - perskaičiuoti gamtosauginį debitą pagal ekologinio nuotėkio koncepciją atnaujintą metodiką ir jį įteisinti organizuojant tvenkinio naudojimo taisyklių atnaujinimą. Kad tokios priemonės galėtų būti įgyvendintos vėlgi reikalingi nacionalinių teisės aktų pakeitimai, parengiant ir patvirtinant naują skaičiavimo metodiką.

Pažymėtina, kad upės išlaisvinimo demontuojant užtvanką alternatyva siūloma ne tik tais atvejais, kai HE savininkas neįsidiegia prie nuotėkio pritaikytų draugiškesnių aplinkai turbinų, bet ir nevykdo bet kokių kitų iš čia paminėtų jam numatytų aplinkosauginių priemonių ir reikalavimų.

Yra dalis slenksčių ir užtvankų (viso - 17), kurios antruose UBR planuose laikytos nereikšmingos, todėl migracijos gerinimo priemonių nesiūlyta. Tačiau kadangi klimato kaitos pasekoje šiltuoju laikotarpiu vandeningumas linkęs mažėti ar būti mažiau stabilus, dalis šių kliūčių galėjo tapti reikšmingomis. Taip pat dėl tų pačių priežasčių galėjo atsiverti nauji slenksčiai, kurie reikšmingai riboja žuvų migraciją. Dėl šios priežasties reikalingas papildomas ekspertinis žvilgsnis į tokius migracijos barjerus, įvertinant priemonių migracijai gerinti tikslingumą.

Parenkant priemones buvo suformuoti preliminarūs prioritetai, pagal kuriuos turėtų būti vertinamas migracijos gerinimo priemonių taikymo kliūtyse eiliškumas ir svarba. Prioritetai buvo formuojami atsižvelgiant į prioritetus, nustatytus antruose UBR planuose bei Studijoje. Reikalingas dar papildomas ekspertinis vertinimas, kadangi yra daug naujų anksčiau neidentifikuotų kliūčių, kurių svarba migruojančioms žuvims nėra kol kas aiški.

Pagal Studiją prioritetai buvo nustatyti pagal tokią schemą:

Priemoniu_algoritmas

 

Pagal šią schemą:

  1. Pirmo prioriteto kliūtys:
    1. ant kurių jau yra įrengtos žuvų pralaidos ir vyksta anadrominė ir katadrominė žuvų migracija, tad reikalinga tik padaryti migraciją saugesnia;
    2. ant kurių žuvų pralaidų nėra, tačiau per jas kasmet migruoja katadrominis migrantas ungurys, kuris yra viena iš turbinose labiausiai žalojamų žuvų rūšių, todėl reikalinga įgyvendinti nuo sužalojimo turbinose apsaugančias priemones. Pirmas prioritetas taikytinas tuomet, jeigu aukštupys įžuvinamas unguriais kasmet;
  2. Antro prioriteto kliūtys:
    1. ant kurių žuvų pralaidų nėra, tačiau per jas galimai migruoja katadrominis migrantas ungurys, kurio žuvinimas į aukštupį buvo nutrauktas ne mažiau kaip prieš 8 metus;
    2. ant kurių žuvų pralaidų nėra, tačiau per jas galėtų vykti dvikryptė praeivių ir pusiau praeivių žuvų, ar bent vienkryptė pusiau praeivių ir kitų upinių žuvų migracija;
  3. Trečio prioriteto kliūtys - HE tokiose upių atkarpose, kuriose praeivių, pusiau praeivių bei upinių žuvų nėra ir negali būti dėl kitų veiksnių.

Nauji prioritetai priskirti pagal Studijos ir antrųjų UBR planų prioritetų kombinacijas, prieš tai tiem atvejams, kai pagal Studiją ar/ir II UBR planus prioritetas nepriskirtas, atitinkamai Studijos ir/ar II UBR planų prioritetų sąrašuose priskiriant “nulinį” prioritetą. Kombinacijos išreikštos dviem skaičiais, kurių pirmas atspindi prioritetą pagal II UBR planus, o antras - pagal Studiją. Šios kombinacijos ir joms priskirti nauji prioritetai pateikti šioje lentelėje:

 

Migracijos sąlygų gerinimo priemonių nustatymo III UBR valdymo planams prioritetai

Prioritetų kombinacijos

Prioritetas III UBR planams

10, 11

1

01, 20, 21

2

22

3

02, 30

4

03

5

Kita

6

 

Labai reikšmingą poveikį dėl vandens lygio žemutiniame bjefe svyravimų darančios HE bei reikšmingą poveikį patiriantys žemiau HE esantys vandens telkiniai (upės) identifikuotos vadovaujantis šiais kriterijais (jeigu atitinka bent vieną iš jų):

  1. Žemutinio bjefo upės atkarpos ekologinė būklė neatitinka geros;
  2. Instaliuoto turbinų debito santykis su upės vidutiniu metiniu debitu > 1, bet nėra užbaigto ekologinės būklės įvertinimo ir Lietuvos žuvų indekso (LŽI) vertės neatitinka geros būklės;

Reikšmingą poveikį dėl vandens lygio žemutiniame bjefe svyravimų darančios HE bei reikšmingą poveikį patiriantys žemiau HE esantys vandens telkiniai (upės) identifikuotos vadovaujantis šiais kriterijais (jeigu atitinka bent vieną iš jų):

  1. Bent 1 biologinis elementas nematuotas arba jis neatitinka geros būklės ir instaliuoto turbinų debito santykis su upės vidutiniu metiniu debitu > 1;
  2. Ekologinės būklės vertinimas dar neužbaigtas, instaliuoto turbinų debito santykis su upės vidutiniu metiniu debitu < 1 arba neįvertintas, bent pagal 1 biologinį kokybės elementą vandens telkinys žemiau užtvankos neatitinka geros būklės);
  3. Ekspertinis sprendimas, jeigu yra ekspertinės informacijos apie reikšmingus poveikius, nesurinktos valstybinio monitoringo metu.

 

2.2 Antrasis migracijos sąlygų gerinimo priemonių parinkimo etapas

2.2.1 Kriterijai

Kaip jau minėta aukščiau, II-ojo etapo metu kiekvienos individualios kliūties daromas poveikis buvo įvertintas taip, lyg tai būtų vienintelė kliūtis upėje (kelias žuvų migracijai aukščiau ir žemiau kliūties yra atviras). Šiuo atveju kliūties reikšmingumas buvo vertintas 2 aspektais:

  1. Kokį poveikį upėje esanti kliūtis daro tos upės ekologinei būklei visos upės mastu; ir
  2. Kokį poveikį upėje esanti kliūtis daro migruojančių žuvų ištekliams bei būklei viso baseino, kuriame yra upė, mastu.

Vertinant kliūties poveikį būklei upės mastu pagrindiniais kriterijais buvo:

  1. Upės baseino plotas bei debitas ties kliūtimi;
  2. Kliūties padėtis išilginiame upės gradiente;
  3. Upės atkarpos būklė aukščiau kliūties;
  4. Upės vagos nuolydis ir telkinio pobūdis aukščiau kliūties (įvertinant, ar sąlygos tinkamos reofilinėms žuvims, ar jos labiau tinkamos ežerinėms arba vien tik ežerinėms žuvims).

Kliūties migracijai reikšmingumas upės baseino mastu labiausiai priklauso nuo to, kokio dydžio upynas dėl kliūties migracijai yra eliminuotas iš upių tinklo, kuriuo galėtų naudotis migruojančios žuvys. Kuo santykinai didesnė bendro upyno dalis yra eliminuojama, tuo didesnis daromas poveikis upės baseine gyvenančių ir ar neršiančių praeivių ir potamodrominių žuvų rūšių ištekliams. Todėl vertinant kliūties poveikį žuvų ištekliams bei būklei viso upės baseino mastu pagrindiniais kriterijais buvo:

  1. Upės dydis (debitas) ties kliūtimi
  2. Kliūties padėtis upyne (ar ji pagrindinėje upėje – migracijos koridoriuje, ar intakuose);
  3. Upyno būklė, vagos nuolydis bei telkinio pobūdis aukščiau kliūties.

Įvertinus kliūčių daromą poveikį pagal aukščiau aprašytus kriterijus, kliūtys buvo suskirstytos į grupes pagal jų daromo poveikio stiprumą – nuo didelio poveikio upės bei upių baseino mastu iki labai mažo poveikio upės bei upių baseino mastu. Atitinkamai, buvo pakoreguotos ir priemonės sąlygoms migracijai pagerinti. Absoliučia dauguma atvejų vietoje priemonės, numatytos tik žuvų migracijos žemyn sąlygų pagerinimui, turėtų būti naudojama priemonė, kuri užtikrintų sąlygas migracijai abejomis kryptimis. Taip pat, nesant galimybės demontuoti užtvankų upėse, kurių baseino plotas ir/ar debitas sausuoju metų laikotarpiu yra itin maži, prieš planuojant kitas priemones žuvų migracijos sąlygoms pagerinti turėtų būti įvertinta, ar tokiose upėse išvis yra įmanoma įrengti funkcionalią žuvų pralaidą. Šis įvertinimas taip pat buvo įtrauktas koreguojant priemones.

 

2.2.2 Kriterijų vertės poveikiui upės mastu

Kriterijų vertės nustatytos keturioms poveikių grupėms:

  1. Labai mažas poveikis:
    • baseino plotas <50 km2;
    • baseino plotas 50-100 km2, tačiau aukščiau kliūties – LPVT dėl vagos sureguliavimo, arba žemiau kliūties – LPVT dėl vagos sureguliavimo ir ežerynas;
    • baseino plotas >100 km2, užkirstas kelias migracijai į vidurupį, tačiau Qgamtosauginis <0,009 m3/s;
    • baseino plotas >100 km2, užkirstas kelias migracijai į visą (ar beveik visą) upę, tačiau Qgamtosauginis <0,009 m3/s, o upės vaga aukščiau ir žemiau kliūties – LPVT dėl vagos sureguliavimo
  2. Mažas poveikis:
    • baseino plotas 50-100 km2, Qgamtosauginis >0,009 m3/s, upės vaga aukščiau kliūties natūrali, užkirstas kelias migracijai į vidurupį ar aukštupį;
    • baseino plotas >100 km2, Qgamtosauginis >0,009 m3/s, užkirstas kelias migracijai į vidurupį ar aukštupį, tačiau aukščiau kliūties – ežerynas;
    • baseino plotas >100 km2, Qgamtosauginis >0,009 m3/s, užkirstas kelias migracijai į vidurupį ar aukštupį, tačiau aukščiau kliūties – labai mažas nuolydis (2 upių tipas);
    • baseino plotas >100 km2, Qgamtosauginis >0,009 m3/s, užkirstas kelias migracijai į vidurupį ar aukštupį, tačiau didžioji aukščiau kliūties esančio upyno dalis – LPVT dėl vagos sureguliavimo;
    • baseino plotas >100 km2, užkirstas kelias migracijai į visą (ar beveik visą) upę, tačiau Qgamtosauginis <0,009 m3/s
  3. Vidutinis poveikis:
    • baseino plotas 50-100 km2, Qgamtosauginis >0,009 m3/s, upės vaga aukščiau kliūties natūrali, užkirstas kelias migracijai į visą (ar beveik visą) upę;
    • baseino plotas >100 km2, Qgamtosauginis >0,009 m3/s, užkirstas kelias migracijai į visą upę, tačiau didžioji aukščiau kliūties esančio upyno dalis – LPVT;
    • baseino plotas >100 km2, Qgamtosauginis >0,009 m3/s, užkirstas kelias migracijai į visą upę, tačiau aukščiau kliūties – labai mažas nuolydis (2 upių tipas);
    • baseino plotas >100 km2, Qgamtosauginis >0,009 m3/s, vaga aukščiau kliūties natūrali, užkirstas kelias migracijai į vidurupį ar aukštupį, tačiau Qvid. <2 m3/s;
    • baseino plotas >100 km2, Qgamtosauginis >0,009 m3/s, užkirstas kelias migracijai į aukštupį, tačiau Qvid. >2 m3/s (didelė upė)
  4. Didelis poveikis:
    • baseino plotas >100 km2, Qgamtosauginis >0,009 m3/s, upės vaga aukščiau kliūties natūrali, užkirstas kelias migracijai į visą (ar beveik visą) upę;
    • baseino plotas >100 km2, Qgamtosauginis >0,009 m3/s, vaga aukščiau kliūties natūrali, užkirstas kelias migracijai į vidurupį, tačiau Qvid. >2 m3/s (didelė upė)

 

2.2.3 Kriterijų vertės poveikiui baseino mastu

  1. Kuomet poveikis upės mastu yra labai mažas, jis yra labai mažas ir baseino mastu;
  2. Kuomet poveikis upės mastu yra mažas, baseino mastu jis yra:
    • Mažas, kai:
      • kliūtis yra ne pagrindinėje baseino upėje;
      • užkirstas kelias į vidurupį ar aukštupį, bet Qvid <2 m3/s;
      • užkirstas kelias į vidurupį ar aukštupį, Qvid >2 m3/s, tačiau aukščiau kliūties iškart ežerynas;
      • užkirstas kelias į vidurupį ar aukštupį, Qvid >2 m3/s, tačiau aukščiau kliūties didžioji upyno dalis LPVT
    • Mažas, kai:
      • kliūtis yra pagrindinėje baseino upėje;
      • užkirstas kelias migracijai į visą upę;
      • užkirstas kelias į vidurupį ar aukštupį, Qvid >2 m3/s
  3. Kuomet poveikis upės mastu yra vidutinis, baseino mastu jis yra:
    • Mažas, kai:
      • kliūtis yra ne pagrindinėje baseino upėje;
      • užkirstas kelias migracijai į visą upę, bet Qvid < 1 m3/s;
      • užkirstas kelias migracijai į visą upę, Qvid > 1 m3/s, tačiau aukščiau kliūties didelė upės dalis LPVT;
      • užkirstas kelias migracijai į visą upę, Qvid > 1 m3/s, tačiau aukščiau kliūties mažas upės nuolydis (2 tipas);
      • užkirstas kelias į dalį upės, Qvid 1-2 m3/s
    • Vidutinis, kai:
      • kliūtis yra pagrindinėje baseino upėje;
      • užkirstas kelias migracijai į visą upę, Qvid > 1 m3/s;
      • užkirstas kelias į dalį upės, Qvid >2 m3/s
  4. Kuomet poveikis upės mastu yra didelis, baseino mastu jis yra:
    • Vidutinis, kai:
      • užkirstas kelias migracijai į visą upę, bet Qvid < 2 m3/s;
      • užkirstas kelias migracijai į vidurupį, bet Qvid < 10 m3/s
    • Didelis, kai:
      • užkirstas kelias migracijai į visą upę, Qvid > 2 m3/s;
      • užkirstas kelias migracijai į vidurupį, Qvid > 10 m3/s

 

3 Rezultatai

3.1 Identifikuotos migracijos kliūtys

Antruose UBR valdymo planuose iš viso buvo identifikuota 170 žuvų migracijos kliūčių (101 HE ir 69 užtvankos ir slenksčiai). Šiuo darbu identifikuotos 300 kliūtys - 130 klūtimis daugiau. Absoliučiu skaičiumi kliūčių daugiau yra didesniuose UBR, tačiau taip pat svarbus veiksnys - jų tankumas. Apačioje pateikiamas santykinis tankumas, lyginant vertes tarp UBR, palyginimo tikslais priimant, kad mažiausio tankumo UBR tankis lygus 1 (kitų UBR kliūčių tankis pagal proporcijas atitinkamai perskaičiuojamas). Tankiausiai kliūtys susitelkusios Ventos UBR, kur yra daug veikiančių HE.

Migracijos kliūčių skaičius ir santykinis tankio palyginimas UBR

UBR

Kliūčių skaičius

Santykinis tankis

Ventos

53

8

Nemuno

221

5

Lielupės

25

3

Dauguvos

1

1

Viso

300

5

 

Atitinkamai, daugiausia kliūčių fiksuota Žemaitijoje, Vakarų Lietuvoje. Šiame regione dažniau teka upės, kuriose yra 3 ir daugiau žuvų migracijos kliuvinių. Čia ypač išsiskiria Virvytė, Venta, Varduva. Tačiau yra daug kliūčių ir kai kuriose centrinės Lietuvos (Dubysa, Šešupė) bei Aukštaitijos regiono (Strėva, Siesartis) upėse. Sąlyginai nemažai kliūčių yra ir centrinės Lietuvos savivaldybėse (Panevėžio r., Kėdainių r.), tik čia jos labiau pasklidusios, nesukoncentruotos ant kelių upių (išskyrus Šešupę). Savo skaičiumi išsiskiria ir Neries pabaseinis (be Šventosios ir Žeimenos) bei Vilniaus rajonas.

 

Savivaldybės ir upės, kur migracijos kliūčių skaičius didžiausias, jų absoliuti ir santykinė gausa baseinuose

Savivaldybė

Kliūčių
skaičius

Upė

Kadastro
kodas

Kliūčių
skaičius

Baseinas

Kliūčių
skaičius

Santykinis
tankis

Vilniaus r.

16

Virvytė (Virvyčia)

30010740

11

Bartuvos

7

17.52

Mažeikių r.

13

Šešupė

15010001

8

Dubysos

17

16.05

Kėdainių r.

12

Venta

30010001

8

Ventos

44

15.98

Panevėžio r.

11

Strėva

10011370

7

Neries

30

13.17

Akmenės r.

8

Siesartis

12210920

7

Minijos

18

11.10

Kauno r.

7

Dubysa

14010001

7

Lietuvos pajūrio upių

6

10.75

Kretingos r.

7

Minija

17010001

5

Nevėžio

34

10.41

Marijampolės

7

Šerkšnė

30011090

5

Šventosios

36

9.98

Molėtų r.

7

Varduva

30011310

5

Šventosios (BJ)

2

9.55

Pakruojo r.

7

Šventoji

12210001

4

Šešupės

21

8.23

Jurbarko r.

6

Liaudė

13010580

4

Nemuno mažųjų intakų

36

7.41

Kelmės r.

6

Dotnuvėlė

13010710

4

Mūšos

16

5.69

Šakių r.

6

Akmena - Danė

20010410

4

Lielupės mažųjų intakų

5

5.35

Šilutės r.

6

Bartuva

20012010

4

Merkio

10

4.94

Širvintų r.

6

Lėvuo

41010850

4

Žeimenos

6

4.05

Jonavos r.

5

Mituva

10012120

3

Nemunėlio

4

3.97

Kaišiadorių r.

5

Vilnia

12010420

3

Jūros

7

3.28

Kazlų Rūdos

5

Vokė

12010510

3

Dauguvos

1

1.00

Plungės r.

5

Dūkšta

12010650

3

Viso

300

8.68

 

Pusė visų kliūčių yra užtvankos (be HE), trečdalis - užtvankos su HE ir beveik penktadalis - slenksčiai upėse. Fiksuojami pavieniai atvejai, kai migracijos kliūtimi yra ežeruose įrengti vandens lygio reguliatoriai.

 

Žuvų migracijos kliūčių skaičius pagal tipus

Kliūties.tipas

n

proc

Užtvanka

151

50.3

Užtvanka su HE

97

32.3

Slenkstis

48

16.0

Ežeras

4

1.3

Viso

300

100.0

 

Ventos UBR ryškiai vyraujanti migracijos kliūtis yra užtvankos su HE, tuo tarpu Lielupės UBR atvirkščiai - dominuoja užtvankos be HE. Nemuno UBR šiuo atžvilgiu yra labiau subalansuotas - nors taip pat daugiausia yra užtvankų be HE, čia taip pat nemažą dalį sudaro ir užtvankos su HE bei slenksčiai.

   

Ne visos žuvų migracijos kliūtys yra nepraeinamos, arba tokios buvo II UBR planų rengimo laikotarpyje. 17 kliūčių nebuvo poreikio šalinti, nes žuvys jas įveikdavo. Dėl klimato kaitos keičiantis upių hidrologiniam režimui, šių kliūčių praeinamumą žuvims būtų tikslinga įvertinti iš naujo. 25 kliūtyse yra jau įrengtos žuvų pralaidos, iš kurių bent 2 funkcionuoja netinkamai. Likusios 255 (85 %) kliūtys nėra žuvims praeinamos, jose žuvų pralaidos nėra įrengtos.

 

Žuvų pralaidos migracijos kliūtyse

Pralaida

Kliūčių
skaičius

Kliūčių
skaičius %

Nėra

256

85.3

Yra

27

9.0

Nereikalinga

17

5.7

 

3.2 Kliūčių upių vientisumui poveikio gamtai santrauka

  • Lietuvoje Upių, ežerų ir tvenkinių kadastre iš viso yra 1229 registruotų ir, tikėtina, kad apie 300 neregistruotų užtvankų, tačiau dauguma jų įrengtos ant labai mažų upelių, kurie nėra laikomi vandens telkiniais pagal Direktyvos 2000/60/EB apibrėžimus;
  • Identifikuotos 300 kliūtys žuvų migracijai (užtvankos, slenksčiai), esančios ant reikšmingų vandeningumo požiūriu upių (bent 30 km2 baseino ploto), kur yra susiformavusios stabilesnės vandens ekosistemos;
  • Iš 300 identifikuotų kliūčių žuvų migracijai tik 42 ( %) yra žuvims daugiau ar mažiau praeinamos migracijos kliūtys (priklausomai nuo rūšies), pralaidos įrengtos ant 27 kliūčių, esančių ant reikšmingų vandeningumo požiūriu upių (bent 30 km2 baseino ploto);
  • Pagrindinis neigiamas kliūčių poveikis gamtai - užkirstas kelias lašišinių (lašišų, šlakių, upėtakių) ir kitų žuvų migracijai, prarasti žuvų buveinėms, jų natūraliai reprodukcijai tinkami arealai, dėl ko kai kurioms retoms žuvų rūšims iškyla grėsmė išnykti;
  • Ant užtvankų yra 98 hidroelektrinės (veikiančios - 96), kurios, jeigu neįrengtas žuvitakis, papildomai žaloja žemyn migruojančias žuvis. Šiuo metu naudojamos apsauginės grotos su 3,5 cm tarpais nuo patekimo į turbinas nėra pakankama apsauga nuo žuvų žalojimo;
  • Žalingas hidroelektrinių poveikis pasireiškia ir dėl jų darbo sukeliamų staigių ir dažnų nuolat pasikartojančių vandens lygio svyravimų upėse žemiau užtvankų (iki 4-6 kartų per parą). Neretai pasitaiko atvejai, kai upės žemiau hidroelektrinių užtvankų lieka beveik be vandens – tai didžiulė žala žuvų ištekliams;
  • Daugumoje hidroelektrinių (49, arba 51 % visų HE) turbinos nepritaikytos prie natūralaus upės vandeningumo (tranzitinio vandens debito) ir yra per didelio vandens pralaidumo, dėl ko norint gaminti energiją neišvengiamai reikia vandenį kaupti ir periodiškai nuleidinėti, kad būtų gauta pakankama srovė. Tai sukelia nepageidaujamą pulsaciją, todėl tokių hidroelektrinių eksploatavimas sukelia nepageidautiną ir žalingą poveikį vandens ekosistemoms. Galbūt per galingų HE yra ir daugiau (23 arba 24 % visų HE turbinų darbui reikalingo debito ir upės vidutinio metų debito santykis neapskaičiuotas). Žemiau pateiktas šią situaciją puikiai iliustruojantis instaliuotos galios (pagal debitą) ir upės vidutinio daugiamečio debito santykio pasiskirstymas, atmetus labai išsišokiantį didelį Bublių HE ant Strėvos santykį;
  • Pagal 2014-2020 m. valstybinio monitoringo bei žmogaus veiklos keliamo poveikio vertinimo duomenis, dėl staigių vandens lygio svyravimų, kuriuos sukelia HE eksploatacija, bei kitų su HE eksploatavimu susijusių poveikių 53 upių ruožuose HE poveikis yra labai reikšmingas (kyla rizika nepasiekti geros ekologinės būklės). Už tokį poveikį būtų atsakingos 73 HE. Atlikti vertinimai rodo, kad be šių rizikos ruožų poveikis galimai reikšmingas yra ir papildomai 11 upių ruožų dėl dar 12 HE veiklos. Baigus vertinti visų vandens telkinių būklę, reikšmingo poveikio HE galėtų iš viso būti iki 85, o reikšmingai paveiktų upių ruožų - iki 64. Yra vandens telkinių, kuriuos neigiamai veikia daugiau nei viena HE, todėl paveiktų vandens telkinių ir reikšmingo poveikio HE skaičius nesutampa.

   

Toliau pateikiami interaktyvūs identifikuotų žuvų migracijos kliūčių žemėlapis ir lentelė, kur atvaizduojama pagrindinė šias kliūtis apibūdinanti informacija.

 

 

 

Informacija apie HE ir jų poveikių reikšmingumą žemutiniuose upių bjefuose pateikiama atskirai HE interaktyviame žemėlapyje ir interaktyvioje lentelėje.

Pažymėtina, kad ne tik Vandens pagrindų direktyva (2000/60/EB) reikalauja pagerinti upių vientisumą, siekiant joje nurodyto tikslo iki 2027 m. visuose vandens telkiniuose pasiekti gerą būklę, kuriai pasiekyti, be kitų priežasčių, kelią užkerta tvenkiniai, slenksčiai ir hidroelektrinės. ES biologinės įvairovės strategijos vienas uždavinių - sąlygų sudarymas laisvai tekėti bent 25 000 km ES upių. Lietuva ES narė, todėl turi prie to prisidėti.

Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvoje šioje srityje labai mažai progreso - nuo 2010 m. iš viso įgyvendinta ne daugiau 10 priemonių, susijusių su žuvų migracijos sąlygų gerinimu upėse - pastatyti tik 4 nauji ir rekonstruoti tik 2 žuvitakiai, atkurtos tik 2 upės atsisakant patvankų. Tai labai kuklūs rodikliai, lyginant kai kuriomis kitomis ES šalimis, kur migracijos kliūčių pašalinta nepalyginamai daugiau, pavyzdžiui:

  • Kaimyninėje Estijoje - 120
  • Prancūzijoje - >2400
  • Švedijoje - >1600
  • Olandijoje - >50

 

3.3 Migracijos kliūčių neigiamas socio-ekonominis poveikis

  • Užtvankos, kai pakankamai didelės ar aukštos, yra pavojingos žmonėms ir jų turtui, jeigu netinkamai prižiūrimos arba kai susiformuoja ekstremalios gamtinės sąlygos - Lietuvoje iš viso identifikuota 450 tokių užtvankų (įskaitant ir tas, kurios pastatytos ant < 30 km2 baseino ploto upių). Šalyje vidutiniškai per metus įvyksta 1-2 avariniai atvejai su užtvankomis;
  • Didelės užtvankų priežiūros sąnaudos (kasmetinės ir didesnio periodo, kai reikia kapitalinio remonto);
  • Apie 80 % visų šalies užtvankų jau reikalauja arba greitu metu pareikalaus kapitalinio remonto - kyla didelis ekonominis iššūkis ir didelė avarijų grėsmė, nes savivaldybėse paprastai nepakanka lėšų šiems tikslams. Pažymėtina, kad valstybės biudžeto gaunamos pajamos už tvenkinių vandens naudojimą ir iš valstybinių tvenkinių nuomos yra labai nedidelės ir daugeliu atvejų valstybei neatsiperka, todėl tokių srautų į biudžetą administravimas sukuria papildomą finansinę naštą valstybei be apčiuopiamos naudos;
  • Daugelis užtvankų neturi savininkų, yra neeksploatuojamos-neprižiūrimos, didžioji dalis tvenkinių neturi naudotojų, statinių pripažinimo bešeimininkiais trunka labai ilgai, todėl statinių keliamos rizikos ir jos mažinimo finansavimo bei administravimo iššūkiai tik pasunkėja;
  • Mažosioms HE reikalinga valstybės parama - įvairios subsidijos, todėl taip pat sukelia papildomą finansinę naštą valstybei;
  • Kliūtys vandens turizmui ir jo vystymui;
  • Prarandamos žvejybos turizmo teikiamos ekonominės galimybės.

 

3.4 Dažni argumentai prieš migracijos kliūčių šalinimą ar poveikio mažinimą

  • Hidroelektrinės gamina “žaliąją energiją”

Dėl savo neigiamo poveikio ekosistemoms, hidroelektrinių gaminama energija jau nelaikoma “žalia” ar “švaria”.

  • Užtvankos, hidroelektrinės labai prisideda prie potvynių suvaldymo

Lietuvoje dėl lygumų krašto geografinių sąlygų nėra įrengtų didelio masto vandens saugyklų, kurios leistų potvynių metu sukaupti pakankamai didelius vandens kiekius tvenkiniuose, kad reikšmingai įtakotų potvynių eigą. Potvynio metu atitekantys dideli vandens kiekiai tvenkinius užpildo labai greitai (daugeliu atvejų greičiau nei per parą), todėl, siekiant išvengti užtvankų pralaužimo-avarijų, visas atitekantis vanduo turi būti praleidžiamas žemyn per užtvanką. Tačiau dėl dalies užtvankų netinkamo ar neatsakingo eksploatavimo pasitaiko atvirkštinių reiškinių - dirbtinai sukeliamų potvynių, kurių natūraliomis aplinkybėmis nebūtų.

  • Hidroelektrinių gaminama energija užtikrins Lietuvos tarptautinių įsipareigojimų pagaminamos atsinaujinančios energijos daliai įvykdymą, padės balansuoti elektros tiekimo sistemą

Absoliučiai didžią dalį visos šalies HE energijos pagamina Kauno HE, taip pat iš dalies prisideda ir Kruonio HAE - tai svarbūs šalies strateginiai energetikos objektai. Mažųjų HE gaminamas energijos kiekis yra labai nereikšmingas, ypač lyginant su daroma žala. HE gamyba daugeliu atvejų yra svarbi savininkui, bet ne valstybiniu lygmeniu, kad galima būtų pateisinti daromą neigiamą poveikį vandens telkiniams ir geros ekologinės būklės nepasiekimą HE veikiamuose upių ruožuose.

  • Hidroelektrinių savininkai prižiūri užtvankas, todėl valstybė/savivaldybė išvengia papildomų išlaidų

Hidroelektrinių savininkų atliekama hidrotechninių statinių priežiūra dažnu atveju yra minimali ir be didelių investicijų. Tiek aplinkosauginiu, tiek ekonominiu požiūriu daug palankesnė alternatyva - neturėti HE neigiamo poveikio aplinkai, atsisakyti užtvankos (atkuriant upę be patvankos) ir tuo pačiu išvengti su jos priežiūra susijusių išlaidų. Savivaldybėms nuolat kyla problemų surasti papildomų lėšų biudžete užtvankų priežiūrai, todėl HE savininkams atsisakius veiklos tai galėtų būti puiki proga įsivertinti, ar konkreti užtvanka savivaldybei (ir jos gyventojams, ūkio subjektams) reikalinga, ar ji atneša pakankamai didelę naudą, kad vertėtų mokėti už jos išlaikymą. Manytina, kad tai sudarytų prielaidas priimti tvarius sprendimus. Pavyzdžiui, JAV tyrimai rodo, jog demontavimas 10 – 30 kartų yra pigesnis variantas sprendžiant susidėvėjusių užtvankų likimą, nei jų remontas ir kasmetinė priežiūra.

  • Migracijos problemas sprendžia žuvų pralaidų įrengimas

Nei viena žuvų pralaida neužtikrina 100 % žuvų praeinamumo (pavyzdžiui, Valtūnų HE efektyvumas - 66 %), ir kuo ant upės yra daugiau kliūčių (su žuvų pralaidomis), tuo migracijos bendras efektyvumas upėje greičiau artėja link nulinio. Esant maždaug 4 tokioms kliūtims žuvų pralaidų statyba praktiškai tampa nebetikslinga (Ventos upės baseino upių (Virvytė, Varduva) tipinė situacija). Situaciją blogina ir tai, kad šalyje pastatyti žuvitakiai pritaikyti iš esmės tik lašišinėms žuvims, tačiau ir jų efektyvumas ribotas. Manytina, kad žuvitakių statyba tikslinga tik tuomet, kai užtvankos demontavimas dėl vienokių ar kitokių priežasčių neįmanomas ar nepriimtinas, ir tokia situacija ilgai nepasikeis.

  • Valstybė turi kompensuoti hidroelektrinių savininkų patiriamus nuostolius dėl įvestų apribojimų/priemonių

Europos Sąjungos aplinkosaugos teisėje įtvirtintas “teršėjas moka” principas, kuris reiškia, kad ūkio subjektas visų pirma neturi teisės daryti stipraus neigiamo poveikio aplinkai (“teršti”) t.y. savo (ne visuomenės) išlaidomis turi užtikrinti, kad aplinkosauginiai reikalavimai būtų atitikti, arba patirti finansines pasekmes (mokėti baudas, aplinkosauginius padidintos taršos mokesčius ar pan.). Visuomenė turi teisę į sveiką aplinką. Manytina, kad visuomenė neturi mokėti “teršėjui”, kad jis “neterštų” t. y. nedarytų bet kokio tipo reikšmingo neigiamo poveikio aplinkai.

 

3.5 Siūlomos bendrosios priemonės žuvų migracijos sąlygoms pagerinti

Žuvų migracios sąlygų pagerinimui bei HE neigiamo poveikio sumažinimui daugeliu atvejų reikalinga taikyti konkrečias kiekvienai kliūčiai pritaikytas priemones. Tačiau dalis tokių reikalingų priemonių negalėtų būti taikomos, kol nėra atitinkamų nacionalinio lygmens įgalinimų, privalomų taikyti teisės aktų nuostatų, rekomendacijų, aplinkai palankių veiksmų skatinimo schemų.

Viena iš esminių kliūčių siekiant spręsti užtvankų be HE praeinamumo žuvims problemą yra sudėtinga ir ilgai trunkanti statinių pripažinimo bešeimininkiais procedūra, todėl siūloma šią tvarką peržiūrėti ir ženkliai supaprastinti, pagreitinti.

Kita didelė problema - yra abejonių, kad esama tvarka, kuri nustato kokius reikalavimus hidrotechnikos statiniai privalo atitikti, nuo kada dar neprivaloma jų skubiai remontuoti, ir kokiu privalomu periodiškumu ir tvarka jų atitikimas tokiems reikalavimus turėtų būti tikrinamas, nėra pakankamai aiški ir griežta. Informacija apie hidrotechninių statinių patikrinimo rezultatus nėra viešai ir lengvai prieinama. Prie to pačio nėra griežtos atsakomybės hidrotechnikos statinio savininkui ar naudotojui tuo atveju, kai dėl nepriežiūros įvyksta avarija statinyje ir patiriama žala aplinkai (žmonėms, gamtai, turtui). Dėl šios priežasties nėra paskatos statinį prižiūrėti ir sverti, ar statinys yra vertas tų priežiūros kaštų lyginant su jo teikiama nauda, kad jis toliau būtų palaikomas ir nelikviduojamas. Tuo būdu nesusidaro sąlygos priimti ekonominiu ir aplinkos požiūriu racionalių sprendimų hidrotechninių statinių atžvilgiu. Atsižvelgiant į tai, siūloma sugriežtinti atsakomybę hidrotechninių statinių valdytojams už nepriežiūrą ir jos padarinius, bei nustatyti aiškesnę tvarką dėl statinių periodinės priežiūros reikalavimų ir informacijos apie vykdomą priežiūrą prieinamumą.

Trečia problemų grupė siejasi su tuo, kad UBR planuose numatytos priemonės kai kurių hidrotechnikos statinių savininkų (pavyzdžiui, savivaldybių) ar naudotojų yra interpretuojamos kaip nepakankamas teisinis pagrindas jas vykdyti. Todėl atitinkamuose teisės aktuose siūloma įtvirtinti nuostatas, kuriomis visi hidrotechnikos statinių savininkai ar naudotojai yra įpareigojami vykdyti migracijos sąlygų ties jiems priklausančia kliūtimi gerinimo priemones (pavyzdžiui, įrengti žuvų pralaidą, arba demontuoti/pertvarkyti užtvanką/slenkstį), jeigu tai numatyta UBR valdymo plane.

Visa eilė priemonių siūloma siekiant sumažinti HE poveikį migruojančioms žuvų rūšims ir kitiems biologiniams kokybės elementams. Vienas iš siūlymų - teisės aktais įpareigoti HE, kuriose yra įrengtos atitinkamų upių atžvilgiu per galingos turbinos, savininkus įsirengti prie upės debito pritaikyto galingumo turbinas, arba stabdyti veiklą. Yra bendras siūlymas įteisinti veiklos stabdymą ir galimą užtvankos demontavimą visais atvejais, kai pastoviai pažeidinėjami atitinkamai HE taikomi aplinkosauginiai reikalavimai. Siūloma apskritai įvesti terminuotus leidimus elektros energijai gaminti naudojant upių vandenį, įtraukiant į juos visas aplinkosaugines sąlygas tinkamos žuvų migracijos užtikrinimui ir neigiamo poveikio vandens ekosistemoms minimizavimui (pralaidų, draugiškų aplinkai turbinų įrengimas ir kt.). Taip pat siūloma aplinkosauginių priemonių diegimą skatinti ir per energetikos reguliavimo teisės aktų pakeitimus, kuriais būtų neleidžiama supirkinėti elektros energijos iš tų HE, kurios nevykdo UBR planuose joms nustatytų priemonių ir kitų teisės aktuose numatytų aplinkosauginių priemonių. Kaip skatinamoji priemonė siūloma parengti finansinių paskatų schemą HE savininkams pereiti prie aplinkai draugiškų atsinaujinančios energijos gamybos būdų (saulės, vėjo ar kt.).

Dar viena priemonių grupė skirta tranzitinio ir gamtosauginio debitų nustatymui ir užtikrinimui. Nors teisės aktuose yra nustatyta prievolė hidroelektrinėms praleisti tranzitinį debitą (tokį, koks atiteka į tvenkinį), šio reikalavimo vykdymą sunku patikrinti, o daliai HE savininkų - ir užtikrinti. Priežastis - tranzitinis debitas duotuoju momentu nėra automatiškai žinomas, jį reikia kaskart nustatyti, tačiau tam nėra sukurta reikiama infrastruktūra, nėra aiškios metodikos tam atlikti. Todėl siūloma teisės aktuose nustatyti reikalavimą HE savininkams, kurių turbinos pratekamų upių atžvilgiu per galingos, tvenkinio intakuose įsirengti reikiamus hidrotechninius įrenginius tranzitiniam debitui pastoviai matuoti (tiesiogiai arba ne tiesiogiai per vandens lygį ar kt.), bei sudaryti galimybę kontroliuojančioms institucijoms prieiti prie šių duomenų distanciniu būdu. Pastaruoju metu išryškėja ir kita problema - pagal dabartinius reikalavimus apskaičiuotas gamtosauginis debitas dažnu atveju nebeužtikrina minimalių reikalingų sąlygų priimtinam vandens ekosistemų egzistavimui, kaip rodo mokslininkų tyrimų duomenys. Prie tokio gamtosauginio debito HE dažnai kaupia vandenį, nes į tvenkinį atiteka daugiau vandens nei išteka, nors ekosistemoms reikia daugiau vandens. Todėl siūloma pakeisti gamtosauginio debito skaičiavimo metodiką, kad pastarasis būtų skaičiuojamas pagal ekologinio nuotėkio (angl. eco-flow) užtikrinimo principus. Pakeitus šią metodiką, HE savininkai turėtų organizuoti tvenkinio vandens naudojimo taisyklių pakeitimus.

Atskira priemonių grupė yra skirta papildyti esamus žuvų pralaidų statybą, eksploatavimą, priežiūrą ir jų efektyvumo tyrimus reguliuojančius teisės aktus pagal žinomą pasaulinę pažangą ir naujausią turimą informaciją (Studijos rezultatus ir kt.), papildomai parengiant ir rekomendacijas žuvitakių įrengimui ir eksploatacijai, taip papildant privalomus reikalavimus detalesnėmis praktinėmis rekomendacijomis. Viena iš sričių, kur trūksta reguliavimo, tai konstrukciniai kelių pralaidų reikalavimai, kurie būtų suderinami su migruojančių žuvų poreikiais.

Paskutinė priemonė skirta centralizuotiems visų dabar apskaitytų veikiančių žuvitakių efektyvumo tyrimams atlikti, ir tuo pagrindu pateikti pasiūlymus dėl migracijos sąlygų gerinimo ties šiomis kliūtimis, jeigu tikslinga. Siūloma, kad ateityje tokie tyrimai būtų vykdomi žuvų pralaidų savininkų, centralizuotus tyrimus atliekant tik pasirinktinai, kontrolei.

Šiomis siūlomomis priemonėmis priskiriant daugiau pareigų hidrotechninių statinių savininkams ar naudotojams vadovaujamasi principu “Teršėjas moka”, atsižvelgiant ir į faktą, kad dauguma statinių įrengta pakankamai seniai, todėl visi su įrengimu susiję kaštai jau yra atsipirkę. Ypač tai pasakytina apie HE, kurioms ilgą laiką buvo taikomi aukštesni skatinantys elektros energijos supirkimo tarifai.

Siūlomų bendrųjų priemonių suvestinė pateikiama žemiau.

Siūlomos bendrosios priemonės žuvų migracijos sąlygoms pagerinti

Nr.

Priemonė

Vykdytojas

1

Pakeisti teisės aktus, palengvinant ir pagreitinant hidrotechninių statinių pripažinimo bešeimininkiais procedūrą

Aplinkos ministerija

2

Pakeisti teisės aktus, sugriežtinant atsakomybę hidrotechninių statinių savininkams ir/ar naudotojams už šių statinių nepriežiūrą ir jų avarijų padarinius

Aplinkos ministerija

3

Peržiūrėti reikalavimus ir tvarką hidrotechninių statinių periodinei priežiūrai ir jų būklei, kurią privaloma atitikti, ir prievolę padaryti patikrinimo duomenis viešai prieinamus

Aplinkos ministerija

4

Nustatyti reikalavimą hidrotechninių statinių savininkams/naudotojams įrengti žuvų apsaugos ir migracijos į viršų ir žemyn gerinimo priemones

Aplinkos ministerija

5

Nustatyti reikalavimą hidroelektrinių savininkams įrengti upių galią atitinkančias ir aplinkai draugiškas turbinas, jeigu esamos turbinos atitinkamoje upėje yra per galingos

Aplinkos ministerija

6

Teisės aktuose įtraukti draudimą sukelti staigius poplūdžius upėse pasroviui nuo užtvankų

Aplinkos ministerija

7

Teisės aktuose numatyti, kad, jeigu hidroelektrinių savininkai pastoviai nesilaiko bet kokių joms taikomų aplinkosauginių reikalavimų, veikla turi būti stabdoma

Aplinkos ministerija

8

Teisės aktuose įtraukti nuostatą, kad jeigu HE savinininkai nevykdo UBR valdymo planuose jiems numatytų priemonių, arba/ir nesilaiko kitų aplinkosauginių reikalavimų, elektros energija iš jų nebegali būti superkama

Energetikos ministerija

9

Teisės aktuose nustatyti reikalavimą esamoms ir naujoms HE gauti terminuotą leidimą naudoti vandenį elektros gamybai ir sąlygas jam gauti bei atnaujinti

Aplinkos ministerija

10

Nustatyti reikalavimą hidroelektrinių savininkams įrengti hidrotechninius įrenginius tvenkinio intakuose vandens lygiui ir debitui matuoti, parengti debito kreives, kad būtų galima nustatyti tranzitinį debitą

Aplinkos ministerija

11

Nustatyti reikalavimą hidroelektrinių savininkams pastoviai matuoti tvenkinio intakų vandens lygius ir padaryti juos prieinamus aplinkosauginei kontrolei

Aplinkos ministerija

12

Peržiūrėti gamtosauginio debito nustatymo metodiką nustatant, kad gamtosauginis debitas būtų skaičiuojamas pagal ekologinio nuotėkio koncepciją

Aplinkos ministerija

13

Parengti finansinės paramos ir skatinimo schemą hidroelektrinių savininkams pereiti prie pažangių atsinaujinančios energetikos šaltinių (saulės, vėjo, biomasės)

Energetikos ministerija

14

Įvesti adekvačius mokesčius už vandens naudojimą hidroelektrinėse elektros gamybai

Aplinkos ministerija

15

Atnaujinti statybos techninį reglamentą STR 2.02.03:2003 „Žuvų pralaidos. Pagrindinės nuostatos“ pagal naujausią turimą informaciją kaip užtikrinti geresnės kokybės žuvų pralaidų statybą, jų veikimą ir priežiūrą

Aplinkos ministerija

16

Peržiūrėti reikalavimus automobilių kelių pralaidoms, užtikrinant, kad konstrukciniai sprendimai būtų palankūs migruojančioms žuvims

Aplinkos ministerija

17

Parengti rekomendacinį dokumentą dėl žuvų pralaidų įrengimo ir tinkamo eksploatavimo, papildymą prie privalomų reikalavimų pagal statybos techninį reglamentą STR 2.02.03:2003 „Žuvų pralaidos. Pagrindinės nuostatos“

Aplinkos ministerija

18

Atlikti 2005 m. rugsėjo 15 d. Nr. 3D-437 įsakymo dėl „Migruojančių žuvų rūšių stebėsenos metodikos patvirtinimo“ pakeitimą, pritaikant pasaulinės pažangos ir naujų žinių

Žemės ūkio ministerija

19

Per 6 m. laikotarpį atlikti visų 24 žuvitakių efektyvumo tyrimus ir pateikti siūlomus sprendimus dėl žuvitakio modernizavimo ar kitų migracijos sąlygų gerinimo priemonių

Aplinkos apsaugos agentūra

 

 

3.6 Siūlomos specifinės priemonės žuvų migracijos sąlygoms pagerinti

Pagal aprašytą metodiką migracijos kliūtims priskirta bent viena iš šių tipinių specifinių priemonių (ar jų kombinacijos):

Siūlomos tipinės specifinės priemonės žuvų migracijos sąlygoms pagerinti

 Nr.

Siūloma priemonė

1

Atverti upę demontuojant užtvanką

2

Atverti upę panaikinant arba pertvarkant slenkstį upės vagoje

3

Įrengti žuvų pralaidą migracijai į viršų

4

Įrengti nukreipėją į žuvų pralaidą migracijai žemyn (jeigu žuvitakis jau įrengtas)

5

Įrengti žuvis apsaugantį ekraną saugiai migracijai žemyn (jeigu yra hidroelektrinė)

6

Įrengti pasrovinę žuvų pralaidą migracijai žemyn (jeigu nėra žuvitakio)

7

Įrengti prie upės debito pritakytą ir draugišką aplinkai turbiną (jeigu įrengtos „nedraugiškos“ turbinos)

8

Hidroelektrinėms įsirengti hidrotechninius įrenginius tranzitiniam debitui matuoti

9

Keisti tvenkinių taisykles, kad atsirastų tvenkinių eksploatuotojams nuostatos užtikrinti ekologinį nuotėkį

 

Pagal aprašytą metodiką migracijos kliūtims priskyrus 17 tipinių specifinių priemonių rinkinių, daugiausiai kartų pasikartoja 5 priemonių rinkiniai (žr. lentelėje žemiau). Dažniausia priemonė skirta užtvankų praeinamumo didinimui arba jas demontuojant, arba įrengiant jose žuvų pralaidą (migracijai į viršų) bei nukreipėją į šią žuvų pralaidą (migracijai žemyn) - pasikartoja 107 kartus. Kur manyta, kad užtvanką svarbu išlaikyti, siūlyta analogiška priemonė, tik be užtvankos demontavimo opcijos - priemonė pasikartojo 30 kartus. Užtvankoms su HE dažniausiai siūloma įsirengti prie upių debito pritaikytas turbinas bei kartu pagerinti migracijos sąlygas žemyn, įrengiant apsauginį ekraną bei pasrovinę pralaidą (41 atvejis), įsirengti intakuose atitinkamus hidrotechninius įrenginius tranzitiniam debitui nustatyti, persiskaičiuoti gamtosauginį debitą pagal ekologinio nuotėkio koncepciją, arba stabdyti HE veiklą ir demontuoti užtvanką (jeigu HE savininkai nesutiktų su pirma alternatyva šios priemonės formuluotėje). HE kur turbinų keitimo poreikio neidentifikuota, siūloma tik migracijos pagerinimo žemyn priemonė, įrengiant žuvis apsaugantį ekraną bei pasrovinę žuvų pralaidą, persiskaičiuoti gamtosauginį debitą pagal ekologinio nuotėkio koncepciją, arba stabdyti HE veiklą ir demontuoti užtvanką (jeigu HE savininkai nesutiktų su pirma alternatyva šios priemonės formuluotėje) (23 atvejai). Pakankamai daug atvejų, kai pasiūlyta upės vagoje panaikinti arba pertvarkyti slenkstį (25 atvejai).

Siūlomų tipinių specifinių priemonių žuvų migracijos sąlygoms pagerinti kombinacijos

Nr.

Siūloma priemonė

Kliūčių
skaičius

1

Atverti upę demontuojant užtvanką arba įrengti žuvų pralaidą migracijai į viršų bei nukreipėją į žuvų pralaidą migracijai žemyn

107

2

Įrengti prie upės debito pritakytą ir draugišką aplinkai turbiną; Įsirengti hidrotechninius įrenginius tranzitiniam debitui matuoti; Organizuoti tvenkinio taisyklių keitimą gamtosauginio debito pagal ekologinį nuotėkį perskaičiavimui; Pagerinti žuvų migraciją žemyn - įrengti žuvis apsaugantį ekraną bei pasrovinę žuvų pralaidą; arba stabdyti HE veiklą ir atverti upę demontuojant užtvanką

41

3

Įrengti žuvų pralaidą migracijai į viršų bei nukreipėją į žuvų pralaidą migracijai žemyn

30

4

Pagerinti žuvų migraciją žemyn - įrengti žuvis apsaugantį ekraną bei pasrovinę žuvų pralaidą; Organizuoti tvenkinio taisyklių keitimą gamtosauginio debito pagal ekologinį nuotėkį perskaičiavimui; arba stabdyti HE veiklą ir atverti upę demontuojant užtvanką

25

5

Atverti upę panaikinant arba pertvarkant slenkstį upės vagoje

23

6

Pagerinti žuvų migraciją žemyn - įrengti nukreipėją į žuvų pralaidą migracijai žemyn

8

7

Pagerinti žuvų migraciją žemyn - įrengti žuvis apsaugantį ekraną bei nukreipėją į žuvų pralaidą; Organizuoti tvenkinio taisyklių keitimą gamtosauginio debito pagal ekologinį nuotėkį perskaičiavimui; arba stabdyti HE veiklą ir atverti upę demontuojant užtvanką

7

8

Įrengti žuvų pralaidą migracijai į viršų, žuvis apsaugantį ekraną bei nukreipėją į žuvų pralaidą migracijai žemyn; Organizuoti tvenkinio taisyklių keitimą gamtosauginio debito pagal ekologinį nuotėkį perskaičiavimui; arba stabdyti HE veiklą ir atverti upę demontuojant užtvanką

6

9

Atverti upę demontuojant užtvanką/slenkstį arba įrengti žuvų pralaidą migracijai į viršų bei nukreipėją į žuvų pralaidą migracijai žemyn

5

10

Pagerinti žuvų migraciją žemyn - įrengti nukreipėją į žuvų pralaidą

5

11

Pagerinti žuvų migraciją žemyn - įrengti žuvis apsaugantį ekraną bei pasrovinę žuvų pralaidą; Organizuoti tvenkinio taisyklių keitimą gamtosauginio debito pagal ekologinį nuotėkį perskaičiavimui; arba stabdyti HE veiklą

4

12

Įrengti prie upės debito pritakytą ir draugišką aplinkai turbiną; Įsirengti hidrotechninius įrenginius tranzitiniam debitui matuoti; Organizuoti tvenkinio taisyklių keitimą gamtosauginio debito pagal ekologinį nuotėkį perskaičiavimui; Įrengti žuvų pralaidą migracijai į viršų, žuvis apsaugantį ekraną bei nukreipėją į žuvų pralaidą migracijai žemyn; arba stabdyti HE veiklą ir atverti upę demontuojant užtvanką

3

13

Įrengti prie upės debito pritakytą ir draugišką aplinkai turbiną; Įsirengti hidrotechninius įrenginius tranzitiniam debitui matuoti; Organizuoti tvenkinio taisyklių keitimą gamtosauginio debito pagal ekologinį nuotėkį perskaičiavimui; Pagerinti žuvų migraciją žemyn - įrengti žuvis apsaugantį ekraną bei nukreipėją į žuvų pralaidą; arba stabdyti HE veiklą ir atverti upę demontuojant užtvanką

2

14

Įrengti prie upės debito pritakytą ir draugišką aplinkai turbiną; Įsirengti hidrotechninius įrenginius tranzitiniam debitui matuoti; Organizuoti tvenkinio taisyklių keitimą gamtosauginio debito pagal ekologinį nuotėkį perskaičiavimui; Pagerinti žuvų migraciją žemyn - įrengti žuvis apsaugantį ekraną bei pasrovinę žuvų pralaidą; arba stabdyti HE veiklą ir pagerinti žuvų migraciją žemyn - įrengti žuvis apsaugantį ekraną bei pasrovinę žuvų pralaidą

2

15

Apsaugoti žuvis nuo mechaninio turbinų poveikio - įrengti žuvis apsaugantį ekraną; Organizuoti tvenkinio taisyklių keitimą gamtosauginio debito pagal ekologinį nuotėkį perskaičiavimui; arba stabdyti HE veiklą ir atverti upę demontuojant užtvanką

1

16

Atverti upę demontuojant užtvanką

1

17

Įrengti žuvų pralaidą migracijai į viršų, žuvis apsaugantį ekraną bei nukreipėją į žuvų pralaidą migracijai žemyn; Organizuoti tvenkinio taisyklių keitimą gamtosauginio debito pagal ekologinį nuotėkį perskaičiavimui; arba stabdyti HE veiklą

1

 

Pažymėtina, kad sąlyginai nedažnai siūlomos žuvų migraciją aukštyn gerinančios priemonės užtvankoms su HE. Šių objektų atžvilgiu vyrauja siūlymai gerinti sąlygas žuvų sugrįžimui į žemupį. Šiuo atveju vadovautasi Studijos metodika, pagal kurią laikoma, kad virš daugelio HE nėra palankų sąlygų migruojančioms žuvims (aukštupiai, ištiesintos atkarpos, HE kaskados), arba neatmigruoja atitinkamos žuvų rūšys (dėl upės specifikos, dėl kliūčių apačioje ir kt.). Tačiau būtina pažymėti, kad Studija buvo parengta analizuojant dabartinę situaciją, t.y. į analizę nebuvo įtraukta HE užtvankos demontavimo galimybė. Įtraukus užtvankos demontavimą kaip papildomą priemonę, Studijos rezultatai pasikeistų iš esmės, kadangi, priklausomai nuo demontuotinų HE užtvankų padėties, pakistų migruojančioms žuvims tinkamų buveinių plotai aukščiau bei žemiau nedemontuotinų užtvankų ir, tikėtina, ties pastarosiomis turėtų būti diegiamos kitokios žuvų migracijos sąlygas gerinančios priemonės, nei siūlomos atsižvelgiant į dabartinę situaciją.

Šiuo atžvilgiu dar būtų tikslinga įvertinti ir užtvankų be HE kliūtis - kuriose iš jų tikrai verta taikyti čia pasiūlytas migracijos sąlygų gerinimo priemones (ypač migracijai į viršų).

Reikalingos bendranacionalinės, ne konkrečioms kliūtims pritaikytos, migracijos sąlygų gerinimo ir HE poveikio mažinimo priemonės, kurios sukurtų palankesnį tokio tipo problemų sprendimui teisinį režimą, leistų lengviau mobilizuoti finansinius ir kitokius resursus minėtoms problemoms spręsti.

 

 

4 Išvados

  • Buvo identifikuotos 300 kliūtys žuvų migracijai
  • Tankiausiai kliūtys susitelkusios Vakarų Lietuvoje, Žemaitijoje (Ventos UBR), kur yra daug veikiančių HE
  • Pusė visų kliūčių yra užtvankos (be HE), trečdalis - užtvankos su HE ir beveik penktadalis - slenksčiai upėse
  • Ventos UBR vyrauja užtvankos su HE, Lielupės UBR užtvankos be HE, Nemuno UBR - pasiskirstymas proporcingesnis, nemažai ir slenksčių
  • Iš viso identifikuota 42 (14 %) žuvims praeinamų migracijos kliūčių iš 300
  • Daugumoje HE (49, arba 51 % visų HE) yra instaliuotos per galingos atitinkamų upių debitų atžvilgiu turbinos, todėl jų eksploatavimas negali neturėti reikšmingos neigiamos įtakos atitinkamų upių ir tvenkinių ekologinei būklei bei negali užtikrinti dabar galiojančio reikalavimo praleisti tranzitinį upės debitą
  • Dėl staigių vandens lygio svyravimų, kuriuos sukelia HE eksploatacija, 83 upių ruožuose yra rizika nepasiekti geros ekologinės būklės, o potenciali rizika galimai yra ir dar papildomai 12 upių ruožuose - jeigu šios išvados pasitvirtins, tokių reikšmingai HE paveiktų ruožų iš viso galėtų būti iki 95 (žemiau 97 % HE)
  • Iš bendrųjų teisinių priemonių migracijos sąlygoms gerinti siūloma nustatyti aiškesnius įpareigojimus ir atsakomybę hidrotechninių statinių savininkams dėl statinių priežiūros, informacijos apie priežiūros rezultatus viešinimo, migracijos sąlygų gerinimo ir HE neigiamo poveikio mažinimo, vadovaujantis “Teršėjas moka” principu. Šiomis priemonėmis siekiama, kad atsirastų teisinė ir ekonominė paskata pasirinkti optimalius ekonominiu ir aplinkosauginiu atžvilgiais vandens telkinių naudojimo būdus bei minimizuoti neigiamą poveikį vandens ekosistemoms. Viena pagrindinių priemonių - įvesti terminuotų leidimų už vandens energetinių išteklių naudojimą elektros gamybai sistemą, tiek kaip būdą kontroliuoti HE poveikį, tiek ir kaip būdą užtikrinti sąnaudų susigražinimo už gamtos išteklių naudojimą principą
  • Kaip skatinamoji priemonė siūloma parengti finansinio skatinimo schemą HE savininkams pereiti prie pažangesnių atsinaujinančios energijos gamybos būdų
  • Siūloma pakeisti gamtosauginio debito skaičiavimo tvarką pagal ekologinio nuotėkio koncepciją, kad būtų geriau atliepiamas minimalus eksosistemų poreikis vandeniui
  • Siūlomos priemonės tranzitinio upių debito nustatymui ir kontrolei
  • Siūloma daugiausia specifinių priemonių užtvankoms be HE - dažniausiai upių išlaisvinimas demontuojant užtvankas arba, kaip žemesnio prioriteto alternatyva, žuvitakio įrengimas kartu su migracijos žemyn gerinimo priemonėmis
  • Užtvankoms su HE dažniausiai siūlomos migracijos žemyn sąlygų gerinimo specifinės priemonės, nes žuvitakių įrengimas daugeliu atvejų reikšmingai nepagerintų migracijos aukštyn, tačiau numatant ir veiklos stabdymo demontuojant užtvanką arba atsisakymo supirkti HE pagamintą elektrą alternatyvas, jeigu pastoviai nesilaikoma aplinkosauginių reikalavimų
  • HE su per galingomis turbinomis savininkams siūloma įsirengti prie upės debito pritaikyto galingumo draugiškesnes aplinkai turbinas, arba stabdyti veiklą bei palikti užtvanką upės vagos išlaisvinimui - demontavimui (tokios sistemos funkcionavimui reikia paraleliai keisti teisės aktus)