Â
Siekiant geros pavirÅ¡inių vandens telkinių geros ekologinÄs bÅ«klÄs svarbÅ«s yra keli veiksmų etapai. Pirmiausia iÅ¡siaiÅ¡kinama dabartinÄ vandens telkinių bÅ«klÄ ir jÄ apsprendÅŸiantys veiksniai (poveikio Å¡altiniai). Po to svarbu įvertinti kaip kis poveikiai, natÅ«ralios gamtinÄs sÄ lygos ir bÅ«klÄ iki planuojamo termino, atsiÅŸvelgiant į jau suplanuotas priemones, įvairių sektorių plÄtros strategijas ir kitus veiksnius. TeoriÅ¡kai tik po Å¡io etapo tikslinga analizuoti kokių papildomų neigiamų poveikių vandens telkiniams maÅŸinimo priemonių reikia, kad bÅ«tų pasiekti uÅŸsibrÄÅŸti aplinkosauginiai tikslai.
Šiame darbe siekiama įvertinti principinį klimato kaitos scenarijų poveikį:
AgentÅ«ra jau yra atlikusį klimato kaitos poveikių Lietuvos vandens telkinių atÅŸvilgiu literatÅ«ros apÅŸvalgÄ , kurioje pateikiami tam tikrais analizÄs aspektais gautų rezultatų santrauka. Daugiausia Lietuvos kontekste buvo nagrinÄjami hidrologiniai klimato kaitos poveikio aspektai, ir tik maÅŸa dalis dÄmesio buvo skirta tarÅ¡ai ir vandens kokybei. Pastarųjų aspektų detalesniam panagrinÄjimui ir yra skirtas Å¡is darbas.
Â
Darbui pasitelkta SWAT modelio pagrindu parengta Aplinkos apsaugos agentÅ«ros Upių modeliavimo sistema (toliau - UMS), kuri detaliai apraÅ¡yta specialioje ataskaitoje, patalpintoje AgentÅ«ros puslapyje]. Pateikti modeliavimo rezultatai apima tik Lietuvos teritorija (Pav. 2.1), nors UMS apie dalies Lenkijos ir Baltarusijos teritorijų modeliavimÄ . TaÄiau gauti rezultatai naudojami gauti kraÅ¡tines sÄ lygas Lietuvos teritorijos modeliavimui.