1 Įvadas

Siekiant geros pavirÅ¡inių vandens telkinių geros ekologinės bÅ«klės svarbÅ«s yra keli veiksmų etapai. Pirmiausia iÅ¡siaiÅ¡kinama dabartinė vandens telkinių bÅ«klė ir ją apsprendÅŸiantys veiksniai (poveikio Å¡altiniai). Po to svarbu įvertinti kaip kis poveikiai, natÅ«ralios gamtinės sąlygos ir bÅ«klė iki planuojamo termino, atsiÅŸvelgiant į jau suplanuotas priemones, įvairių sektorių plėtros strategijas ir kitus veiksnius. TeoriÅ¡kai tik po Å¡io etapo tikslinga analizuoti kokių papildomų neigiamų poveikių vandens telkiniams maÅŸinimo priemonių reikia, kad bÅ«tų pasiekti uÅŸsibrÄ—ÅŸti aplinkosauginiai tikslai.

Šiame darbe siekiama įvertinti principinį klimato kaitos scenarijų poveikį:

  1. paviršinių vandens telkinių hidrologiniam reşimui;
  2. teršalų apkrovoms į paviršinius vandens telkinius;
  3. vandens telkinių kokybei (akcentuojantis į azoto junginius).

AgentÅ«ra jau yra atlikusį klimato kaitos poveikių Lietuvos vandens telkinių atÅŸvilgiu literatÅ«ros apÅŸvalgą, kurioje pateikiami tam tikrais analizės aspektais gautų rezultatų santrauka. Daugiausia Lietuvos kontekste buvo nagrinėjami hidrologiniai klimato kaitos poveikio aspektai, ir tik maÅŸa dalis dėmesio buvo skirta tarÅ¡ai ir vandens kokybei. Pastarųjų aspektų detalesniam panagrinėjimui ir yra skirtas Å¡is darbas.

 

2 Metodika

2.1 Upių modeliavimo sistema

Darbui pasitelkta SWAT modelio pagrindu parengta Aplinkos apsaugos agentūros Upių modeliavimo sistema (toliau - UMS), kuri detaliai aprašyta specialioje ataskaitoje, patalpintoje Agentūros puslapyje]. Pateikti modeliavimo rezultatai apima tik Lietuvos teritorija (Pav. 2.1), nors UMS apie dalies Lenkijos ir Baltarusijos teritorijų modeliavimą. Tačiau gauti rezultatai naudojami gauti kraštines sąlygas Lietuvos teritorijos modeliavimui.