1 Įvadas

Siekiant geros paviršinių vandens telkinių geros ekologinės būklės svarbūs yra keli veiksmų etapai. Pirmiausia išsiaiškinama dabartinė vandens telkinių būklė ir ją apsprendžiantys veiksniai (poveikio šaltiniai). Po to svarbu įvertinti kaip kis poveikiai, natūralios gamtinės sąlygos ir būklė iki planuojamo termino, atsižvelgiant į jau suplanuotas priemones, įvairių sektorių plėtros strategijas ir kitus veiksnius. Teoriškai tik po šio etapo tikslinga analizuoti kokių papildomų neigiamų poveikių vandens telkiniams mažinimo priemonių reikia, kad būtų pasiekti užsibrėžti aplinkosauginiai tikslai.

Šiame darbe siekiama įvertinti principinį klimato kaitos scenarijų poveikį:

  1. paviršinių vandens telkinių hidrologiniam režimui;
  2. teršalų apkrovoms į paviršinius vandens telkinius;
  3. vandens telkinių kokybei (akcentuojantis į azoto junginius).

Agentūra jau yra atlikusį klimato kaitos poveikių Lietuvos vandens telkinių atžvilgiu literatūros apžvalgą, kurioje pateikiami tam tikrais analizės aspektais gautų rezultatų santrauka. Daugiausia Lietuvos kontekste buvo nagrinėjami hidrologiniai klimato kaitos poveikio aspektai, ir tik maža dalis dėmesio buvo skirta taršai ir vandens kokybei. Pastarųjų aspektų detalesniam panagrinėjimui ir yra skirtas šis darbas.

 

2 Metodika

2.1 Upių modeliavimo sistema

Darbui pasitelkta SWAT modelio pagrindu parengta Aplinkos apsaugos agentūros Upių modeliavimo sistema (toliau - UMS), kuri detaliai aprašyta specialioje ataskaitoje, patalpintoje Agentūros puslapyje]. Pateikti modeliavimo rezultatai apima tik Lietuvos teritorija (Pav. 2.1), nors UMS apie dalies Lenkijos ir Baltarusijos teritorijų modeliavimą. Tačiau gauti rezultatai naudojami gauti kraštines sąlygas Lietuvos teritorijos modeliavimui.