Vandens paėmimas ir jo poveikis paviršiniams vandens telkiniams

 

Įvadas

Čia pateikiama informacija apie vandens paėmimą Nemuno, Ventos, Lielupės ir Dauguvos upių baseinų rajonuose (toliau - UBR). Informacija parengta rengiant trečiuosius UBR valdymo planus 2021-2028 m., kuriais siekiama geros vandens telkinių būklės šalyje.

 

1. Metodika

Duomenys vandens paėmimo analizei imti iš Aplinkos apsaugos agentūros vandens paėmimo duomenų bazės, į kurią patenka vandens paėmimo duomenys iš ūkio ir kitų subjektų, kurie privalo teikti duomenis apie vandens paėmimą, vadovaujantis Aplinkos ministro 2012 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. D1-1120 patvirtinto Vandens naudojimo ir nuotekų tvarkymo apskaitos tvarkos aprašo nuostatomis. Bendra vandens paėmimo pagal sektorius bei jo kitimo šalyje statistika kasmet pateikiama Aplinkos apsaugos agentūros puslapyje tinklalapyje. Ši informacija teikiama EUROSTAT kaip oficiali šalies informacija apie vandens paėmimą. Šiame darbe informacija šiek tiek skirsis nuo oficialiosios dėl ūkio sektorių pakoreguoto grupavimo, stambinimo, pritaikant prie poveikių vandens telkinių būklei vertinimo poreikių.

Pažymėtina, kad yra didelė tikimybė, jog nemaža dalis informacijos apie vandens suvartojimą žemės ūkio sektoriuje nėra surenkama, nes didesnė ūkininkų gręžinių dalis dar nėra aprobuota.

Vandens paėmimo poveikis paviršiniams vandens telkiniams buvo vertinamas atsižvelgiant į kelis kriterijus:

1. Vanduo paimamas iš paviršinio vandens telkinio, išskirto pagal Direktyvos 2000/60/EB ir ją perkeliančių Vandens įstatymo ir jo poįstatyminių teisės aktų reikalavimus;
2. Jeigu vandens telklinio ekologinė būklė pilnai įvertinta, vandens telkinys neatitinka geros ekologinės būklės;
3. Nepriklausomai nuo to, ar vandens telkinio ekologinė būklė pilnai įvertinta, specialiojo K₁ rodiklio reikšmė pasiekia 10 % arba didesnę vertę (jeigu būklė neįvertinta, laikoma, kad vandens telkinys yra potencialiai rizikos)

K₁ rodiklis apskaičiuojamas pagal šią formulę:

 

 

čia: W_ne – suminis paimamas ir negrąžinamas vandens kiekis upės baseine, m³/parą; Q_o – vidutinis metinis upės debitas (norma) žemiau (pagal tėkmę) vandens paėmimo vietų, m³/parą.

Kriterijus K₁ išreiškia hidrologinius pokyčius, atsirandančius vandens telkiniuose dėl vandens paėmimo. Jei K₁ ≤ 5 % - pokyčiai yra minimalūs ir antropogeninės prigimties hidrologiniai pakeitimai yra nereikšmingi. 5% reikšmė yra ribinė. Ji įvertina ir vandens paėmimą iš upės baseine esančių tvenkinių. Jei ribinė reikšmė viršijama iki 10 %, priimama, kad hidrologiniai pokyčiai yra maži, o pakeitimai nežymūs; jei iki 30 % - pokyčiai ir pakeitimai yra vidutiniai; jei tarp 30 ir 100 % - dideli; jei daugiau kaip 100 % - labai dideli.

Pažymėtina, kad upių nuotėkio (debitų) duomenų daug kur neturėta, todėl ten, kur duomenų nebuvo, kur įmanoma, buvo naudojami modeliuoti debitai. Jeigu vanduo imamas iš tvenkinio ir turimi išmatuoti arba sumodeliuoti debitai, vandens paėmimo reikšmingumas vertintas pagal K₁ rodiklį, jo skaičiavimui panaudojant tvenkiniu pratekančios upės nuotėkį.

Idealiu atveju būtų tikslinga vandens paėmimo poveikį upėms papildyti vertinimais, atsižvelgiančiais ir į poveikį sausmečio nuotėkiams. Kadangi pilnos informacijos apie sausmečio nuotekius trūksta, naudota paprastesnė metodika.

Vandens paėmimo poveikis ežerams bei tvenkiniams, pro kuriuos pratekančių upių debitų duomenų neturėta, buvo vertinamas pagal tą pačią schemą kaip ir upėms, tik vietoje K₁ naudotas paimto metinio vandens kiekio ir vandens telkinio vandens tūrio santykio rodiklis. Priimta ekspertinė prielaida, kad vandens paėmimo poveikis būtų galimai reikšmingas jeigu šis santykis sudarytų bent 30 %.

Idealiu atveju vandens paėmimo poveikis ežerų hidrologiniam režimui turėtų būti įvertinamas analizuojant ežero vandens lygį (VML) m, vidutinę metinę vandens lygių svyravimo charakteristikas. Tačiau toks vertinimas reikalauja daug išsamios informacijos apie ežerų ir tvenkinių sezonines vandens lygių svyravimo ir vandens paėmimo charakteristikas. Pilnos informacijos apie tai nėra, todėl naudota paprastesnė metodika.

 

2. Rezultatai

2.1. Vandens paėmimo bendra statistika

Daugiausiai vandens Lietuvoje yra paimama elektros energijos sektoriuje - net 92.9 % viso vandens. Didžioji ši kiekio dalis tenka Kruonio hidroakumuliacinei elektrinei, kuri savo darbui ima paviršinį Kauno marių vandenį. Atitinkamai, bendroje sumoje gauname, kad Lietuvoje buitinėms ir ūkinėms reikmės pagrinde naudojamas paviršinis vanduo, nors energetijoje panaudotas vanduo po panaudojimo yra gražinamas atgal į vandens telkinį su menkai pakeistomis savybėmis. Siekiant geriau įžvelgti vandens paėmimo proporcijas kitoms ūkio reikmėms, toliau šalies vandens paėmimo statistika nagrinėjama be elektros energijos sektoriaus.

Nagrinėjant vandens paėmimo duomenis pagal paimto vandens kilmę, galima pastebėti, kad, atėmus elektros energijos sektorių, daugiausia paimama požeminio vandens (pusė viso kiekio). Paviršinis vanduo nedaug atsilieka - paimama maždaug trečdalis viso kiekio. Tam tikrą dalį sudaro ir paviršinio negėlo vandens paėmimas. Likę labai maži kiekiai (nesiekiantys ir procento) tenka kritulių (lietaus) ir požeminio mineralinio vandens paėmimui.

 

 

Nagrinėjant vandens paėmimo duomenis pagal sektorius, didžiausi paimamo vandens kiekiai stebimi viešojo vandens tiekimo sektoriuje (beveik pusė viso paimamo kiekio), kur vanduo daugiausiai tiekiamas geriamojo vandens ruošimui ir kitoms buitinio vartojimo reikmėms. Maždaug penktadalis paimamo vandens tenka žuvininkystei, taip pat ir paslaugų sektoriui, ir dešimtadalis - pramonei.

 

 

Išnagrinėjus kiek koks sektorius kokios kilmės vandens paėmė, galima konstatuoti, kad vanduo viešąjam vandens tiekimui imamas iš esmės tik iš požeminio vandens šaltinių, o paslaugų sektorius iš esmės naudoja tik paviršinį negėlą vandenį. Pastaruoju atveju pažymėtina, kad yra naudojamas Kuršių marių vanduo suskystintų dujų terminalo reikmėms. Šio tipo vandens panaudojimas pradėtas tik 2014-2015 m., dėl ko iš esmės bendras vandens paėmimas ir išaugo 2014-2019 m. laikotarpiu. Tam tikras padidėjimas stebimas ir viešo vendens paėmimo sektoriuje. Žuvininkystės ūkiai ir pramonė dominuoja paviršinio vandens paėmimo srityje (be energetikos sektoriaus).

 

 

Iš viso yra 20 žuvininkystės ūkių, kurie pagal paimamo vandens kiekį galėtų būti suskirstyti bent į 4 kategorijas. Daugiausia paviršinio vandens paima UAB “Birvėtos tvenkiniai”, UAB “Akvilegija” ir UAB “Vasaknos”. Grafike apačioje atvaizduotas kiekvieno ūkio vidutinis paimamas metinis vandens kiekis 2014-2019 m. periode, susumavus visus atitinkamo ūkio paėmimo šaltinius.

   

Paviršinio vandens paėmime pramonėje absoliučiai dominuoja chemijos pramonė. Čia vanduo daugiausiai naudojamas trašų gamybai, taip pat naftos chemijos sektoriuje. Pagrindinės vandenį vartojančios įmonės - AB “Achema”, AB “LIFOSA” ir AB “ORLEN Lietuva”. Iš kitų pramonės sektorių išsiskiria AB “Akmenės cementas”. Iš viso yra 15 pramoninių ūkio subjektų, savo gamybiniams procesams imančių paviršinį vandenį.

   

 

Pačiame elektros energijos sektoriuje pastaraisiais metais stebimas paimamo vandens tam tikras mažėjimas.

   

 

2.2. Vandens paėmimo poveikis paviršinių vandens telkinių būklei

 

Vanduo 2014-2019 m. laikotarpiu buvo imamas 54 ūkio subjektų imančių vandenį iš 82 vietų, kurios yra išsidėsčiusios 51 paviršiniuose vandens telkiniuose - 40 upių, 6 ežerų ar tvenkinių bei 1 tarpinių vandenų (Kuršių marių) vandens telkiniuose.

Vandens paėmimas reikšmingo poveikio kriterijų pagal K₁ rodiklį peržengia 6 upių vandens telkiniuose, tačiau 3 vandens telkiniuose dar neįvertinta ekologinė būklė, tad juose visų reikšmingo poveikio kriterijų peržengimas dar nenustatytas, tačiau tokia tikimybė yra.

Upių vandens telkiniai, atitinkantys ar potencialiai atitinkantys reikšmingo vandens paėmimo poveikio ekologinei būklei kriterijus

Ūkio subjekto kodas	Ūkio subjekto pavadinimas	Telkinio kodas	Telkinio pavadinimas	Veikla	Ekologinė būklė 2014-2018 m.	K1	UBR
302648707	AB "Ignitis gamyba"	LT100113703	Strėva (Elektrėnų tvenkinys)	Elektros energijos gamyba, perdavimas ir paskirstymas	vidutinė	115.3	Nemuno
302648707	AB "Ignitis gamyba"	LT100100013	Nemunas (Kauno HE tvenkinys)	Elektros energijos gamyba, perdavimas ir paskirstymas	labai bloga	32.3	Nemuno
153622317	UAB "Daugų žuvis"	LT110104311	Dusmena	Žvejyba ir akvakultūra	neįvertinta	17.7	Nemuno
286143880	UAB "Akvilegija"	LT120104201	Vilnia	Žvejyba ir akvakultūra	bloga	15.2	Nemuno
153622317	UAB "Daugų žuvis"	LT110104251	Žižma	Žvejyba ir akvakultūra	neįvertinta	13.1	Nemuno
162496878	UAB "Šilo Pavėžupis"	LT300102102	Šona	Žvejyba ir akvakultūra	neįvertinta	11.3	Ventos

 

Vandens paėmimas šiose upėse vykdomas žuvininkystės ūkių ir elektros energijos sektoriaus, o tiksliau - Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės (toliau - HAE) iš Kauno HE tvenkinio (Nemuno atnešamas vanduo) ir elektros gamybos Elektrėnuose iš Elektrėnų tvenkinio (Strėvos atnešamas vanduo). Pažymėtina, kad vanduo šiais atvejais iš esmės nėra niekur prarandamas - panaudotas yra gražinamas atgal, todėl galima galvoti tik apie laikinos vandens netekties ir vėlesnio greito jo gražinimo poveikį atitinkamam vandens telkiniui. Žuvininkystės tvenkiniai įprastai ima vandenį pavasarį, kuomet yra potvyniai arba papdidintas vandens debitas, todėl reikšmingos įtakos tuometiniam upės nuotėkiui neturėtų daryti. Kruonio HAE rezervuaras pats nėra vandens telkinys, ir jis realiai veikia ne tiek pačią upę (Nemuną), kiek Kauno hidroelektrinės (toliau - HE) tvenkinį per vandens lygių staigų ir pakankamai nemažą svyravimą, kuris sukelia krantų eroziją ir neigiamą poveikį žuvų nerštavietėms. Tačiau Kauno HAE veikla labai svarbi šalies energetikos sistemai, todėl jos poveikio visiškas panaikinimas nėra įmanomas. Dėl šios ir kitų priežasčių (hidroenergijos gamybos Kauno hidroelektrinėje, rekreacinės tvenkinio reikšmės ir kt.) Kauno HE tvenkinys priskirtas labai pakeistiems vandens telkiniams (toliau - LPVT). LPVT statusas reiškia, kad su visais poveikiais, kurie atsiranda dėl labai svarbių valstybei ūkinių veiklų, yra susitaikoma ir juose siekiama mažesnių tikslų, nei atitinkamuose natūraliuose vandens telkiniuose, tačiau taikant įmanomas poveikio švelninimo priemones. Tokia pati situacija ir su Elektrėnų tvenkiniu, kuris priskiriamas LPVT. Pažymėtina, kad AB “Ignitis gamyba” darbas dabar yra prisiderinęs prie Nemuno hidrologijos ir dėl to per paskutinius 5 metus labai sumažėjo vandens lygių agresyvūs ir žalingi svyravimai. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, reikšmingo neigiamo vandens paėmimo poveikio upių vandens telkiniams nenustatyta.

Iš analizuotų ežerų prie reikšmingo poveikio kriterijaus maksimaliai priartėja vandens paėmimas iš Pravalo ežero:

Ežerų vandens telkiniai, artimi reikšmingo vandens paėmimo poveikio ekologinei būklei kriterijų peržengimui

Ūkio subjekto kodas	Ūkio subjekto pavadinimas	Telkinio kodas	Telkinio pavadinimas	Veikla	Ekologinė būklė 2014-2018 m.	Paimto tūrio %	UBR
267548080	UAB "ARMOLĖ"	LT112141212	Pravalas	Žvejyba ir akvakultūra	bloga	29.01	Nemuno

 

Šiuo atveju vėlgi vandenį ima žuvininkystės ūkis. Dėl tų pačių priežasčių kaip ir upių atveju manoma, kad vandens paėmimo poveikis nėra pakankamai reikšmingas, kad nulemtų Pravalo ežero neatitikimą gerai ekologinei būklei. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, reikšmingo neigiamo vandens paėmimo poveikio ežerų ir tvenkinių vandens telkiniams nenustatyta.

Vandens paėmimo poveikio upėms ir ežerams išvados nesiskiria nuo praeito ciklo UBR valdymo planuose atliktų vertinimų.

Žemiau pateikama detali informacija apie visus vandens paėmėjus iš paviršinių vandens telkinių, išskirtų pagal Vandens įstatymo ir Direktyvos 2000/60/EB reikalavimus.

 

 

 

Išvados

• Daugiausiai vandens Lietuvoje yra paimama elektros energijos sektoriuje - net 92.9 % viso vandens
• Atėmus elektros energijos sektorių, daugiausia paimama požeminio vandens (pusė viso kiekio), nedaug atsilieka paviršinis vanduo (paimama trečdalis viso kiekio) ir sąlyginai naujai vykdomas paviršinio negėlo vandens paėmimas suskystintų dujų terminalo reikmėms iš tarpinių vandenų (Kuršių marių - maždaug septintadalis viso kiekio)
• Požeminis vanduo imamas daugiausiai viešąjam vandens tiekimui (geriamojo vandens ruošimui ir buitinėms reikmėms). Šis sektorius iš esmės naudoja tik požeminį vandenį
• Žuvininkystės ūkiai ir pramonė dominuoja paviršinio vandens paėmimo srityje (be energetikos sektoriaus)
• Šalyje vandens paėmimas (be energetikos sektoriaus) yra didėjantis (augantis) dėl naujo negėlo vandens naudotojo (SGDT) ir dėl didėjančio požeminio vandens paėmimo, susijusio su geriamojo vandens tiekimo paslaugų plėtra
• Elektros energijos sektoriuje stebimas vandens paėmimo mažėjimas, todėl bendras vandens paėmimas šalyje nežymiai mažėja
• Paviršinį gėlą vandenį 2014-2019 m. laikotarpiu ėmė 54 ūkio subjektai iš 82 vietų, kurios išsidėsčiusios 51 paviršiniuose vandens telkiniuose (6.9 % visų vandens telkinių) - 40 upių, 6 ežerų ar tvenkinių bei 1 tarpinių vandenų (Kuršių marių) vandens telkiniuose
• Vanduo iš paviršinių vandens telkinių imamas daugiausiai elektros energijos ir žuvininkystės sektorių, todėl nėra “sunaudojamas” ir vėliau grįžta į vandens telkinius, todėl paėmimo poveikis jeigu ir pasireiškia, tai daugiau per sezoninius hidrologinio režimo pokyčius
• Ryškesnius hidrologinio režimo pokyčius galimai sukelia tik elektros energijos sektorius, tačiau tik kaip papildomas veiksnys priskiriant tvenkinius labai pakeistiems vandens telkiniams
• Žuvininkystės ūkiai pagal oficialią informaciją ima vandenį iš paviršinių vandens telkinių tik vandeningiausiu metų laiku per pavasario potvynius, todėl laikoma, kad kol kas reikšmingos įtakos dėl vandens paėmimo šiems telkiniams galimai nedaro. Tačiau keičiantis klimatui pavasario debito pikai tampa vis mažiau išreikšti, dažnėja sausros vasarą, todėl žuvininkystės ūkių vandens paėmimo, apskaitos reikalavimai ir administracinė kontrolė turėtų būti griežtinama
• Pagal turimą informaciją nustatyta, kad vandens paėmimas iš paviršinių vandens telkinių nedaro reikšmingo poveikio paviršinių vandens telkinių ekologinei būklei