1 Įvadas

Siekiant geros paviršinių vandens telkinių geros ekologinės būklės pirmiausia reikalinga išsiaiškinti, kokia yra dabartinė vandens telkinių ekologinė būklė ir ją apsprendžiantys veiksniai (poveikio šaltiniai), kad būtų galima pereiti prie antro etapo - nustatyti vandensaugos tikslus ir parinkti tinkamiausias priemones vandensaugos tikslams (jeigu nėra išimčių - gerai ekologinei būklei) pasiekti. Tačiau kintantis klimatas atneša neplanuotų padarinių - keičia dabartinių žmogaus veiklos poveikių vandens telkiniams pobūdį ir stiprumą, kaip ir atsako, siekiant žmogaus veiklos poveikius sumažinti ar pašalinti, efektyvumą.

Agentūra jau yra atlikusi klimato kaitos poveikių Lietuvos vandens telkinių atžvilgiu literatūros apžvalgą, kurioje pateikiami tam tikrais analizės aspektais gautų rezultatų santrauka. Daugiausia šioje apžvalgoje buvo nagrinėjami hidrologiniai klimato kaitos poveikio Lietuvoje aspektai, ir tik maža dalis dėmesio skirta taršai ir vandens kokybei, nes tokio pobūdžio tyrimų Lietuvoje yra labai mažai. Atsižvelgiant į šią aplinkybę, Agentūra atliko klimato kaitos poveikio Lietuvos paviršiniams vandens telkiniams analizę, panaudojant SWAT modelį su pagrindiniais klimato kaitos scenarijais iki amžiaus vidurio ir pabaigos. Šiuo atveju visai šalies teritorijai buvo detaliai analizuojami klimato kaitos poveikiai tiek upių hidrologijai, tiek jų kokybei bei taršos apkrovoms. Gauti rezultatai leidžia formuoti politinius signalus dėl papildomų veiksmų poreikio, siekiant prisitaikyti prie klimato kaitos padarinių.

Kas dar nebuvo nagrinėta - tai vandens ekologinės būklės gerinimo priemonių efektyvumas ir potencialas kintančio klimato kontekste. Šiuo darbu ir siekiama paliesti šį aspektą, susitelkiant į taršos iš pasklidosios taršos šaltinių (žemės ūkio) mažinimo priemones. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad čia nagrinėjamas efektyvumas iš techninės rezultatų pasiekimo pusės, bet ne sąnaudų ir efekto santykis t.y. nenagrinėjami ir nevertinami priemonių taikymo finansiniai aspektai.

Šis darbas susideda iš trijų pagrindinių uždavinių:

  1. Įvertinti priemonių žemės ūkio taršai mažinti (toliau - priemonės) poveikį vandens balansui ir maistinių medžiagų krūviams šalies mastu;
  2. Įvertinti kaip kintant klimatui keistųsi priemonių efektyvumas;
  3. Nustatyti erdvinius priemonių efektyvumo pokyčius klimato kaitos kontekste.

 

2 Metodika

Šis darbas remiasi Agentūros atlikta klimato kaitos poveikio Lietuvos paviršiniams vandens telkiniams analize ir jos metu bei kitomis Agentūros veiklomis paruoštu SWAT modeliu klimato kaitos scenarijams modeliuoti. Detalus modelio aprašymas pateiktas PAIC (2015) ataskaitoje. Šis skyrelis glaustai apibendrina anksčiau publikuotą informaciją, detalesnę informaciją pateikiant tik su šiuo darbu susijusių metodų atžvilgiu.

Pristatant darbo rezultatus naudojami šie sutrumpinimai:

  • SNOMELT - Sniego ir ledo tirpsmo vanduo
  • ET - Tikroji evapotranspiracija
  • SURQ - Paviršiaus nuotėkis
  • LATQ - Dirvožemio ir drenažo vandens nuotėkis
  • PERC - Vandens įsigėrimas pro šaknų zoną
  • SW - Dirvožemio vandens kiekis
  • GW_Q - Požeminio vandens nuotėkis
  • WYLD - Vandens nuotėkis
  • SYLD - Sedimentų krūvis
  • NSURQ - NO3-N su paviršiniu vandeniu krūvis
  • ORGN - Organinio azoto krūvis
  • TNO3 - NO3-N krūvis su drenažo vandeniu
  • LATNO3 - NO3-N krūvis su dirvožemio ir drenažo vandeniu
  • GWNO3 - NO3-N krūvis su požeminiu vandeniu
  • ORGP - Organinio fosforo krūvis
  • SEDP - Mineralinio fosforo krūvis
  • SOLP - Ištirpusio fosforo krūvis

 

2.1 Nagrinėjama teritorija

Darbo rezultatai skirti visai Lietuvos teritorijai, tačiau SWAT modelis paruoštas ir Nemuno bei Dauguvos baseino daliai už šalies ribų, nes iš tos dalies yra generuojamas į šalį upėmis patenkantis nuotėkis ir maistinių medžiagų srautai. Modelis (Paveikslas 2.1) detaliu lygiu padengia Lietuvą (65300 km2) ir daug mažesniu detalumu apima Baltarusiją (45463 km2 Nemuno baseino ir 488 km2 Dauguvos baseino) bei Lenkiją (2516 km2 Nemuno baseino). Resultatų skyrius apima tik rezultatus Lietuvos teritorijai.