Nevėžio baseinas plyti Vidurio Lietuvos žemumoje, o jo didžiausio intako – Šušvės – baseinas drenuoja Žemaičių aukštumos pašlaites. Paviršiuje vyrauja sunkesnės mechaninės sudėties karbonatingos uolienos, 10 % baseino paviršiaus dengia smėliai. Pelkių daugiausia aukštupyje – pelkėtumas ten apie 6 %. Miškingumas tik apie 17 % (aukštupyje – apie 21 %). Baseine yra 89 ežerai, bet jų suminis plotas tik 5,28 km2, todėl ežeringumas labai mažas (0,09 %); didžiausias ežeras – Lėnas (2,08 km2). Tačiau yra daug tvenkinių (iš viso 76).
Nevėžis dalį vandens gauna iš Lėvens ir Šventosios. Paties Nevėžio baseino metinio nuotėkio hidromodulis yra 1,9 l/s iš km2.
Nevėžio pabaseinio pagrindinės upės:
Upė |
Vyresnė upė |
||
Nevėžis |
Nemunas |
||
Alanta |
Nevėžis |
||
Juoda |
Nevėžis |
||
Juosta |
Nevėžis |
||
Kiršinas |
Nevėžis |
||
Upytė |
Nevėžis |
||
Linkava |
Nevėžis |
||
Liaudė |
Nevėžis |
||
Kruostas |
Nevėžis |
||
Dotnuvėlė |
Nevėžis |
||
Smilga |
Nevėžis |
||
Obelis |
Nevėžis |
||
Barupė |
Nevėžis |
||
Aluona |
Nevėžis |
||
Striūna |
Nevėžis |
||
Gynia |
Nevėžis |
||
Šuoja-Kurys |
Kiršinas |
||
Lankesa |
Obelis |
||
Beržė |
Šušvė |