Neris Baltarusijoje vadinama Vilija. Lietuvoje yra 5,6 % viso baseino ploto. Baseine vyrauja palyginti laidūs vandeniui gruntai, miškingumas yra 28 %, pelkėtumas – apie 10 %, ežeringumas – 2,5 %.

     Vidutinis metų nuotėkio hidromodulis lietuviškoje baseino dalyje yra 7,8 l/s iš km2. Vidutinis metinis debitas ties žiotimis yra apie 180 m3/s.

Pagrindiniai Neries mažieji intakai:

• Vilnia, ištekanti iš Medininkų aukštumos ir įtekanti į Nerį Vilniuje. Baseine vyrauja lengvos mechaninės sudėties gruntai (užima 52 % baseino ploto). Upių tinklo tankumas – 0,50 km/ km2. Baseine yra tik 5 nedideli ežerėliai (bendras plotas 0,25 km2), bet yra daug tvenkinių (bendras plotas 8,5 km2). Baseino metų nuotėkio hidromodulis yra 8,6 l/s iš km2, vidutinis metinis Vilnios debitas ties žiotimis apie 5,4 m3/s.

• Vokė, įtekanti į Nerį žemiau Vilniaus. Baseinas plyti Pietryčių smėlingoje lygumoje ir Ašmenos aukštumoje. Aukštupyje baseinas labai užplekėjęs. Upių tinklas retas (0,48 km/ km2).

• Saidė, ištekanti iš Didžiulio ežero, drenuojanti gana didelį baseiną, kuriame yra didieji Trakų ežerai.

• Musė, įtekanti į Nerį ties Čiobiškiu. Baseinas labai antropogenizuotas: miškingumas tik 13 %, kanalizuota apie 52 % viso vandentėkmių tinklo. Baseine vyrauja vidutinio sunkumo priemoliai. Vidutinis metų nuotėkio hidromodulis yra 7,6 l/s iš km2, vidutinis upės debitas žiotyse – apie 2,7 m3/s.

Didesnės raiškos žemėlapis

Neries mažųjų intakų pabaseinio pagrindinės upės: