Nemuno versmės yra simboliškos, nes į nuo seno Nemunu vadinamo upelio aukštupį ties 25 km nuo versmių (baseino plotas 121 km2) iš dešinės pusės įteka daug didesnė ir vandeningesnė Usa (ilgis 104 km, baseino plotas 1316 km2).
Nemunas yra vandeningiausia Lietuvos upė – vidutinis daugiametis debitas ties Sovetsku (Tilže) yra 612 m3/s.
Svarbiausi mažieji intakai:
- Peršėkė, įtekanti į Nemuną ties Balbieriškiu. Baseinas yra Vidurio Lietuvos žemumos ir Baltškųjų aukštumų sąlyčio zonoje. Baseino paviršių daugiausiai dengia vidutinės ir sunkios mechaninės sudėties gruntai. Sausinant žemes ištiesinta daug upelių (apie 65 % jų suminio ilgio). Ežeringumas 7,6 %, didžiausi ežerai – Metelio ir Obelijos (atitinkamai 12,9 ir 5,8 km2).
- Verknė, įtekanti į Nemuną žemiau Birštono. Ežeringumas 2,2 %, miškingumas 19 %, pelkėtumas 11 %, baseino paviršių dengia vidutinio sunkumo gruntai (jie užima 57 % baseino ploto).
- Strėva, įtekanti į Kauno marias. 72 % baseino ploto dengia vidutinio sunkumo gruntai, 20 % - lengvos mechaninės sudėties gruntai (jų daugiausia aukštupyje). Baseinas itin ežeringas (5,5 %), didžiausi ežerai – Ilgų (1,44 km2), Margis (1,27 km2), Spindžius (1,19 km2). Užtvenkta (Elektrėnų marios).
- Jiesia, įtekanti į Nemuną žemiau Kauno marių. 63 % baseino paviršiaus dengia sunkios mechaninės sudėties gruntai su blogomis filtracinėmis savybėmis, o aukštupyje ir ypač vidurupyje vyrauja nenuotakios plokščios priemolingos lygumos. Miškingumas tik 20 %. Baseine yra tik du ežerai.
- Mituva, įtekanti į Nemuną ties Jurbarku. Baseinas plyti Karšuvos žemumoje, tęsiasi iš rytų į vakarus, lygiagrečiai Nemunui. Baseino paviršiuje arba po plonu smėlio sluoksniu vyrauja sunkios mechaninės sudėties gruntai. Baseino upių tinklas yra tankiausias Lietuvoje – 1,52 km/km2. Takoskyrose yra pelkių; didžiausia iš jų – Laukėsos pelkė (apie 20 km2), kuria eina takoskyra tarp Mituvos ir Jūros baseinų. Didžiausi miškų masyvai taip pat yra tarpupiuose, daugiausia tarp Mituvos ir Šventosios. Ežerų nėra, tvenkinių mažai (bendras plotas tik 0,88 km2). Baseino metinio nuotėkio hidromodulis kinta nuo 6,2 iki 7,1 l/s iš km2, vidutinis debitas Mituvos žiotyse – 5 m3/s.
- Gėgė, įtekanti į Nemuno deltą, Rusnės atšaką. Ji teka Nemuno salpa, o jos didžiųjų intakų – Vilkos ir Kamonos – aukštupiai drenuoja Pajūrio žemumos pietinį pakraštį. Baseinas labai kanalizuotas (apie 85 % suminio vagų ilgio). Jame yra daug mažų salpinių ežerėlių.
- Šyša, įtekanti į Nemuno deltą, Atmatos atšaką. Vidutinis metinis nuotėkio hidromodulis – apie 12 l/s iš km2, vidutinis debitas Šyšos žiotyse – apie 4,7 m3/s.
Nemuno mažųjų intakų pabaseinio pagrindinės upės:
Upė |
Vyresnė upė |
|||
|
|
|||
Ratnyčia |
Nemunas |
|||
Peršėkė |
Nemunas |
|||
Verknė |
Nemunas |
|||
Strėva |
Nemunas |
|||
Jiesia |
Nemunas |
|||
Gėgė |
Nemunas |
|||
Šyša |
Nemunas |
|||
Mituva |
Nemunas |
|||
Vilka |
Gėgė |
|||
Kamona |
Gėgė |
|||
Šustis |
Šyša |
|||
Vidauja |
Mituva |
|||
Antvardė |
Mituva |