Pirmasis puslapis > Teminė informacija > Vandens valdymas upių baseinų rajonų principu > Upių baseinų rajonai (UBR): Nemuno UBR, Lielupės (UBR), Dauguvos (UBR), Ventos (UBR) > Merkio pabaseinis

 

Merkio pabaseinis

 

     Merkys yra dešinysis Nemuno intakas ir yra ilgiausia Pietryčių Lietuvos upė. Merkio aukštupys Baltarusijoje drenuoja Ašmenos aukštumos pakraštį, kai kurie dešinieji intakai – Dzūkų aukštumos papėdes, bet didžioji baseino dalis plyti smėlingose Dainavos ir Vokės-Merkio vidurupio lygumose.

 

     Kadangi paviršiuje paplitę smėliai (jie dengia 67 % baseino ploto), auga pušynai (miškingumas apie 40 %). Didžiausi miškų masyvai – Rūdinkų ir Gudų girios. Baseine yra 175 ežerai didesni kaip 0,5 ha (ežeringumas 0,9 %). Ežeringiausias yra dešiniojo Merkio intako Varėnės baseinas (ežeringumas 2,6 %), kuriame yra Daugų ežerynas. Didžiausi ežerai: Daugų (9,54 km2), Nedzingis (3,16 km2), Didžiulis (1,92 km2), Lavysas (1,62 km2), Glėbas (1,36 km2), Lielukas (1,14 km2), Suvingis (1,09 km2), Grūda (1,03 km2). Pelkės sudaro 10 % baseino ploto. Didžiausios pelkės: Čepkelių raistas (58,6 km2), Rūdninkų pelkė (5 km2), Kernavės pelkė (9 km2). Baseine vyrauja vandeniui laidūs gruntai.

 

Merkio pabaseinis

Didesnės raiškos žemėlapis

 

 

     Merkio  pabaseinio pagrindinės upės:

Upė

Vyresnė upė

   

 

 

       

Merkys

Nemunas

       

 

 

       

Lukna

Merkys

       

Šalčia

Merkys

       

 

 

       

Spengla

Merkys

       

Verseka

Merkys

       

Varėnė

Merkys

       

Amarnia

Merkys

       

Ūla-Pelesa

Merkys

       

 

 

       

Grūda

Merkys

       

Šalčykščia

Šalčia

       

 

 

       

Visinčia

Šalčia

       

Nočia

Ūla-Pelesa

       

 

 

       

Skroblus

Merkys