AB „Ignitis gamyba“ informavo Aplinkos apsaugos agentūrą, kad vadovaujantis Kauno hidroelektrinės tvenkinio naudojimo ir priežiūros taisyklėmis, vykdo vandens lygio svyravimų poveikio žuvų ir vandens paukščių populiacijoms Kauno hidroelektrinės tvenkinyje monitoringą, kurio metu nustatyta, kad faktinis žuvų nerštas prasidėjo 2020 m. kovo 18 d.

Birželio 6 d. vykusioje Žemės ūkio ministerijos organizuotoje diskusijoje dėl klimato kaitos švelninimo, darnaus vystymosi bei veiksmingo gamtos išteklių valdymo, Aplinkos apsaugos agentūra kartu su Aplinkos ministerija pristatė siūlymus dėl Lietuvos kaimo plėtros 2021 – 2027 m. programos priemonių nustatymo sekančiam finansavimo laikotarpiui, padėsiančių sumažinti žemės ūkio poveikį aplinkai ir atstatyti vandens telkinių būklę.

Žemiau pateikiamas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2019 m. gegužės 13 d. įsakymu  Nr. D1-293 „Dėl kanopinių žvėrių, kurių medžioklė limituojama, sumedžiojimo per 2019-2020 metų medžioklės sezoną limito patvirtinimo“ patvirtintų Kanopinių žvėrių, kurių medžioklė limituojama, sumedžiojimo per 2019-2020 metų medžioklės sezoną nepaskirstytų (papildomų) limitų paskirstymas.

Gegužės 18 d. Aplinkos apsaugos agentūra jau trečią kartą dalyvaus tradicinėje žvejybos ir pramoginės laivybos sezono pradžią pažyminčioje šventėje „Laivų paradas“ ir pristatys savo mokslinių tyrimų laivą „Vėjūnas“.

Nuo 2019-04-01 įsigalioja Paviršinių vandens telkinių tvarkymo reikalavimų aprašo (toliau - Aprašas) pakeitimai, taikomi atliekant melioracijos reikmėms sureguliuotų upių ar jų ruožų tvarkymo darbus (vagos dugno nuosėdų pašalinimas, upės vagos projektinio gylio atstatymas). 

http://vanduo.gamta.lt/files/Visuomen%C4%97s%20informavimo%20ataskaita_2019.pdf

Informuojame, kad š. m. sausio 10 d. AIVIKS-e įdiegti pakeitimai: privalomas ataskaitos rengėjo elektroninis paštas, anksčiau teiktų ataskaitų kopijavimas, teršalų skaičiavimas, nuotekų PDF ataskaitų spausdinimas. Artimiausiu metu bus atnaujintos vandens naudojimo apskaitos ir nuotekų tvarkymo apskaitos ataskaitų vedimo į AIVIKS instrukcijos... daugiau informacijos http://vanduo.gamta.lt/cms/index?rubricId=be6e5a03-8397-484f-a51d-eed74a37fb5a

Žemės ūkis tradiciškai užimdavo svarbią nišą Lietuvos ekonomikoje ir socialinėje aplinkoje. Nors šiais laikais šio sektoriaus generuojama santykinė pridėtinė vertė yra stipriai sumažėjusi (žemės ūkis, žuvininkystė, ir miškininkystė kartu sudėjus sukuria apie 3 % šalyje sukuriamos pridėtinės vertės), šis sektorius išlieka bene labiausiai pastebimu žmogaus ūkinės veiklos tipu ne miesto teritorijose - mūsų maisto aruodą reprezentuojantys ariami laukai, ganyklos vis dar užima didelę šalies teritorijos dalį. Gerai žinoma tiesa, kad vandens telkinių būklė yra procesų, vykstančių upių vandens surinkimo baseinuose, atspindys. Kaip šalies vandens telkinius veikia žemės ūkio sektoriuje vykdoma veikla ir kokios to poveikio kitimo tendencijos? Plačiau...

Ar upės baseine didesnius plotus užimant ariamai žemei upėje būna ir daugiau nitratų? Turbūt teko girdėti, kad upių vandens kokybė yra procesų, vykstančių upių vandens surinkimo baseinuose, atspindys. Lietuvoje buvo labai daug padaryta modernizuojant miestų nuotekų valyklas ir tuo būdu mažinant vandenų taršą iš vadinamųjų sutelktosios taršos šaltinių. Tačiau vadinamųjų pasklidosios taršos šaltinių poveikio sumažinti nepavyko, todėl tarša iš įvairaus tipo laukų išlieka viena opiausių vandenų apsaugos problemų Lietuvoje - net beveik trečdalis upių neatitinka geros būklės kriterijų pagal nitratų azoto koncentracijas. Plačiau...

AB „Lietuvos energijos gamyba" informavo Aplinkos apsaugos agentūrą, kad vadovaujantis Kauno hidroelektrinės tvenkinio naudojimo ir priežiūros taisyklėmis, patvirtintomis Aplinkos apsaugos agentūros 2016 m. liepos 29 d. direktoriaus įsakymu Nr. 215 „Dėl Kauno hidroelektrinės tvenkinio naudojimo ir priežiūros taisyklių patvirtinimo", vykdo  Vandens lygio svyravimų poveikio žuvų ir vandens paukščių populiacijoms Kauno HE tvenkinyje monitoringą, kurio metu nustatyta, kad faktinis žuvų neršto laikotarpis baigėsi 2018 m. birželio 22 d.

Antradienį, gegužės 15-ąją, prasideda 2018-2019 metų medžioklės sezonas -  pradedama stirnų patinų medžioklė.

Pasikeitus Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklėms,  panaikintos licencijos  (licencija užklijuota ant specialios paskirties plombos) medžiojamiesiems gyvūnams sumedžioti. Nuo šiol šių medžiojamųjų gyvūnų medžioklė yra limituojama: briedis, taurusis elnias, danielius, stirna, vilkas. Gyvūnai medžiojami pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu nustatytus medžiojamųjų gyvūnų sumedžiojimo limitus. Šį sezoną svarbus akcentas medžioklės lapai, jie turi būti įregistruoti ir pažymėti Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 8 priede nurodyta tvarka.

Aplinkos apsaugos agentūrai Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos raštu pavesta paskelbti limituojamų medžiojamųjų kanopinių gyvūnų sumedžiojimo limitus kiekvienam medžioklės plotų naudotojui, pagal Aplinkos apsaugos agentūrai pateiktus Kanopinių žvėrių sumedžiojimo limitų nustatymo komisijų posėdžių protokolus.

Prašome susipažinti su limituojamų medžiojamųjų kanopinių gyvūnų sumedžiojimo limitais kiekvienam medžioklės plotų naudotojui*.

*Informacija koreguota:

2018-05-16 patikslinti Klaipėdos r., Šiaulių r., Šilutės r. duomenys;

2018-05-15 patikslinti Kauno r., Panevėžio r., Kelmės r., Kazlų Rūdos sav., Šalčininkų r. duomenys;

2018-05-18 patikslinti Prienų r. duomenys.

2018-05-22 patikslinti Šakių r. duomenys.

Pastebėjus neatitikimus bei galimas technines klaidas, prašome informuoti Aplinkos apsaugos agentūros Gyvosios gamtos leidimų skyriaus vyr. specialistę Jurgitą Ivanovienę tel. 870 66 8050, el. pašto adresu: jurgita.ivanoviene@aaa.am.lt.

AB „Lietuvos energija“ informavo Aplinkos apsaugos agentūrą, kad vadovaujantis Kauno hidroelektrinės tvenkinio naudojimo ir priežiūros taisyklėmis, patvirtintomis Aplinkos apsaugos agentūros 2016 m. liepos 29 d. direktoriaus įsakymu Nr. 215 „Dėl Kauno hidroelektrinės tvenkinio naudojimo ir priežiūros taisyklių patvirtinimo“ vykdo  Vandens lygio svyravimų poveikio žuvų ir vandens paukščių populiacijoms Kauno HE tvenkinyje monitoringą, kurio metu buvo nustatyta, kad faktinis žuvų neršto laikotarpis prasidės  ne anksčiau kaip balandžio 10 d.

Informuojame, kad 2018-02-15 buvo pakeistos Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2011-06-30 įsakymu Nr. D1-533/B1-310 „Dėl Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Taisyklės). Taisyklių pakeitimai, įsigalioję 2018-03-01, yra susiję su draudimu įsigyti ir veisti tam tikrų rūšių laukinius gyvūnus (Taisyklių 2 priedas). Įsigaliojus draudimui, nurodytų rūšių laukinius gyvūnus (teisėtai įgytus iki Taisyklėse nurodytos datos) leidžiama laikyti iki jų mirties, užtikrinant, kad jie nebesiveistų. Nurodytų rūšių laukinių gyvūnų, kurių poravimasis įvyko iki 2018-03-01, palikuonis leidžiama laikyti nelaisvėje iki jų mirties, užtikrinant, kad jie toliau nesiveistų ir nesidaugintų.

Iki 2018-03-01 išduoti leidimai, suteikiantys teisę laikyti nelaisvėje nurodytų rūšių gyvūnus, nenaikinami.

Įgyvendinant Vandenų srities plėtros 2017-2023 metų programos įgyvendinimo veiksmų planą, Aplinkos apsaugos agentūra vykdo tarptautinį atvirą viešąjį konkursą žuvų įveisimo valstybiniuose vandens telkiniuose paslaugoms įsigyti.

Helsinkio konvencijos šalių Baltijos jūros veiksmų plane įvardinti konvencijos šalių, tarp jų ir Lietuvos, įsipareigoti vandens telkinių eutrofikaciją (užaugimą, žydėjimą) sukeliančių biogeninių medžiagų (bendrojo azoto ir fosforo) krūvių mažinimo į jūrą tikslai 2021 m. Plačiau...

Užtikrinant efektyvų Aplinkos apsaugos rėmimo programos lėšų, skirtų žuvų ištekliams atkurti ir išsaugoti, naudojimą ir vykdant 2015-02-26 Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymą Nr. D1-171 „Dėl žuvų įveisimo valstybiniuose vandens telkiniuose darbų organizavimo ir kontrolės" Aplinkos apsaugos agentūra įvykdė atvirą viešąjį konkursą žuvų įveisimo valstybiniuose vandens telkiniuose paslaugoms įsigyti. 

Primename, kad jau nuo 2009-09-01 Lietuvos Respublikos teritorijoje draudžiama prekiauti ir nelaisvėje laikyti tam tikrų rūšių laukinius gyvūnus (įskaitant, bet neapsiribojant liūtais ir afrikiniais drambliais). Teisės aktuose nurodytos išimtys, kuomet šie draudimai netaikomi. Asmenys, ketinantys prekiauti (viešai eksponuoti siekiant gauti pajamų) ar nelaisvėje laikyti draudžiamuosiuose sąrašuose nurodytų laukinių gyvūnų rūšių egzempliorius, privalo pateikti dokumentinius įrodymus, pagrindžiančius galimą išimčių taikymą ir gauti Aplinkos apsaugos agentūros leidimą šių veiklų vykdymui.